Radikulitas: kaip atpažinti ir gydyti?

Radikulitas yra viena iš dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių. Šis sveikatos sutrikimas paveikia milijonus žmonių visame pasaulyje ir vis dažniau pasireiškia ne tik vyresnio amžiaus, bet ir jauniems asmenims, ypač tiems, kurie dirba fiziškai sunkų darbą ar ilgą laiką praleidžia sėdint. Skausmas ir diskomfortas, kurį sukelia negydomas radikulitas, gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę.

Šiame straipsnyje pateiksime išsamią informaciją apie radikulito simptomus, priežastis, gydymo būdus, trukmę, patarimus prevencijai ir atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus. Tikimės, kad tai padės geriau suprasti šį sveikatos sutrikimą ir imtis tinkamų prevencinių ir gydymo priemonių.

Kas yra radikulitas?

Radikulitas (dar vadinamas radikulopatija) – tai būklė, pasireiškianti, kai dėl traumų, uždegimo ar ligų sudirginamos ar užspaudžiamos stuburo nervų šaknelės. Šios nervų šaknelės išeina iš stuburo kanalo ir plinta po visą kūną, todėl radikulito sukeliamas deginantis, aštrus skausmas ir neurologiniai požymiai (tirpimas, dilgčiojimas, pakitę jutimai, raumenų silpnumas) gali būti jaučiami ne tik nugaros srityje, bet ir rankose, kojose ar kitose kūno dalyse, priklausomai nuo to, kurioje stuburo dalyje yra pažeista nervinė šaknelė.

Radikulito požymiai

Radikulito simptomai gali būti labai įvairūs ir todėl dažnai yra painiojami su kitais nugaros skausmais. Pagrindiniai radikulito požymiai yra šie:

Aštrus skausmas: radikulito sukeliamas skausmas dažnai apibūdinamas kaip aštrus, deginantis arba duriantis, kuris gali plisti nuo nugaros iki rankų ar kojų.
Skausmas, kuris sustiprėja judant, ypač atliekant lenkimo, sukimo judesius ar keliant sunkesnius svorius.
Tirpimas: jausmas, kai tam tikrose kūno vietose (dažniausiai rankose ar kojose) prarandami pojūčiai arba jaučiamas dilgčiojimas, „skruzdėlyčių bėgiojimas“.
Raumenų silpnumas: kai radikulitas apima ir nervo judinamąsias skaidulas, nusilpsta raumenų jėga. Dėl to gali būti sunku atlikti tam tikrus judesius arba sumažėti jėga galūnėse. Labai retais atvejais liga gali pasireikšti be skausmo, tik raumenų jėgos nusilpimu.
Refleksų susilpnėjimas: susilpnėja refleksai, už kuriuos atsakingos pažeistos nugarinių nervų šaknelės. Susilpnėję arba išnykę refleksai gali būti pastebimi medicininės apžiūros metu.

Ligos simptomai daugiausia priklauso nuo to, kurio nugaros nervo šaknelė yra pažeista. Pagal pažeidimo vietą gali būti skiriami trys radikulopatijos tipai – kaklinės, krūtininės ir juosmeninės stuburo dalies radikulopatija. Dažniausiai radikulopatija pasireiškia juosmeninėje ir kaklinėje stuburo dalyje. Rečiau pasitaiko krūtininėje stuburo srityje, nes šonkauliai padeda stabilizuoti šią sritį. Pagal pažeidimo vietą gali pasireikšti šie simptomai:

Kaklinės dalies radikulopatija: skausmas gali plisti iš kaklo ir keliauti į kitas kūno dalis, susijusias su pažeistu nervu ir sukelti tokius simptomus kaip pirštų ar rankos dilgčiojimas ar tirpimas, rankos, peties ar plaštakos silpnumas.
Krūtininės dalies radikulopatija: greičiausiai jausite skausmą krūtinės, liemens, rankų srityje, gali skaudėti įkvepiant ir iškvepiant.
Juosmeninės dalies radikulopatija gali sukelti ne tik tokius simptomus, kaip skausmas apatinėje nugaros dalyje. Kadangi radikulopatija juosmeninėje dalyje paprastai apima ir sėdmeninį nervą, ji gali sukelti skausmą, tirpimą, dilgčiojimą, keliaujantį į sėdmenis, klubus, kirkšnį ar koją, raumenų spazmus ir silpnumą.

Kai kurie radikulopatijos simptomai yra panašūs į kitas, daug rimtesnes problemas. Neignoruokite skausmo krūtinėje, kvėpavimo sutrikimo ar galūnių tirpimo. Kreipkitės į gydytoją, kai tik pastebėsite šiuos simptomus.

Radikulito atsiradimo priežastys

Radikulito atsiradimą gali nulemti labai daug įvairių priežasčių. Pagrindinės radikulito priežastys yra šios:

Su amžiumi susiję degeneraciniai stuburo pokyčiai: natūralus stuburo senėjimo procesas gali lemti tarpslankstelinių diskų ir stuburo sąnarių susidėvėjimą, sukeliantį nervinių šaknelių uždegimą.
Tarpslankstelinio disko išvarža: tarpslanksteliniai diskai veikia kaip pagalvėlės, sugeriančios smūgius, tenkančius slanksteliams. Kai šie diskai pasislenka iš savo vietos, yra pažeidžiami ar plyšta, atsiranda išvarža, užspaudžiamos nervų šakneles ir sukeliamas radikulitas.
Trauma: staigios traumos, tokios kaip kritimai ar avarijos, gali pažeisti stuburą ir nervų šakneles.
Fizinė apkrova: dažnas sunkumų kėlimas, ypač esant netinkamai kūno padėčiai, gali išprovokuoti radikulitą.
Infekcijos: tam tikros infekcijos, netgi peršalimas gali paveikti stuburo nervų šakneles ir sukelti uždegimą.
Augliai: stuburo arba nervų šaknelių augliai gali sukelti spaudimą nervams ir sukelti radikulitui būdingus simptomus.
Stuburo kanalo stenozė, arba stuburo kanalo susiaurėjimas: tai būklė, kuomet yra užspaudžiami stuburo smegenys ir nervai, išeinantys iš slankstelių. Stuburo kanalo susiaurėjimas yra susijęs su stuburo senėjimu, tačiau jį sukelti gali ir stuburo arba nervų šaknelių augliai, taip pat osteofitai – kaulinės išaugos, galinčios susidaryti dėl osteoartrito, traumos ar kitų degeneracinių stuburo būklių. Šie sutrikimai gali sukelti spaudimą nervams ir radikulitui būdingus simptomus.

Radikulito gydymas

Radikulito gydymui yra įvairių chirurginių ir nechirurginių būdų, naudojamų priklausomai nuo simptomų sunkumo ir jį sukėlusios priežasties. Nors radikulito sukeliami simptomai laikui bėgant gali pagerėti be gydymo, tačiau yra daugybė nechirurginio gydymo galimybių.

Radikulito gydymas namuose

Netikėtai užklupus radikulitui, gali padėti ir radikulito gydymas naminėmis priemonėmis. Pirmoji pagalba pajutus staigų skausmą ir diskomfortą gali apimti:

Karštą vonią: ji padeda atsipalaiduoti raumenims ir sumažinti skausmą. Lengvas karštis gali sumažinti su skausmu susijusį raumenų spazmą. Kiek laiko išbūsite karštoje vonioje, priklauso nuo jūsų tolerancijos karščiui. Patariama vandens temperatūra – apie 40 laipsnių. Tačiau venkite tiesioginio arba per didelio karščio. Kadangi vanduo atvės, geriausia karštoje vonioje būti iki 15 –20 minučių. Kalbant apie tai, kiek kartų per savaitę turėtumėte atlikti šią procedūrą, tai priklauso nuo to, kokio stiprumo skausmą jaučiate ir kokia veikla užsiimate. Tačiau daugumai žmonių rekomenduojama tai daryti tris kartus per savaitę.
Šilumos arba šalčio kompresus: šiluma padeda sumažinti raumenų įtampą ir skausmą, o šaltis gali padėti sumažinti uždegimą. Paprastai šalčio kompresai naudojami pirmą ar dvi dienas (ne ilgiau kaip 20 minučių per vieną kartą). Yra keli šalčio kompresų atlikimo būdai. Pavyzdžiui, galite atlikti ledo masažą, kuris apima švelnų ledo gabalo įtrynimą ant pažeistos vietos. Taip pat galite uždėti ledą be jokio masažo, jei turite parduotuvėje pirktą ar laikiną šalčio kompresą, pavyzdžiui, maišelį su šaldytomis daržovėmis, tik būtinai apvyniokite jį rankšluosčiu ar audiniu, kad apsaugotumėte odą. Pradėkite šaldydami 15 minučių, tada palaukite 30 minučių prieš vėl pradedant šaldyti. Vienu kartu galite šaldyti iki 20 minučių.
Kai uždegimas nurimsta, šiluma gali padėti atpalaiduoti įtemptus raumenis ir paskatinti kraujotaką šalia užspausto nervo. Galite naudoti elektrinę šildymo pagalvėlę, vonią, arba tiesiog butelį, pripildytą karšto vandens. Kaip ir ledo atveju, odą reikia saugoti nuo tiesioginio karščio. Įsitikinkite, kad bet koks šilumos šaltinis, kurį naudojate, yra šiltas, o ne karštas, ir nepalikite jo ant kūno per ilgai. Venkite naudoti šilumą visose vietose, kur pažeista oda. Skaudamą sritį šildykite apie 10-15 minučių.
Poilsį: tinkamas poilsis padės sumažinti skausmą ir paskatins gijimą. Venkite sunkaus fizinio krūvio, pasikartojančių judesių. Tačiau ilgalaikis nejudrumas gali pabloginti būklę, sukelti stuburo sustingimą, o tai savo ruožtu gali dar labiau sudirginti nervus. Labai mažomis dozėmis gulėjimas lovoje gali suteikti jums pertrauką, kai stovėjimas arba sėdėjimas sukelia stiprų skausmą, bet per ilgas gulėjimas lovoje gali sustiprinti nugaros skausmą. Norėdami gauti kuo daugiau naudos iš poilsio lovoje, apribokite gulėjimo laiką iki kelių valandų iš eilės ir ne ilgiau kaip dieną ar dvi. Galite ilsėtis ant lovos ar sofos bet kurioje patogioje padėtyje. Kad sumažintumėte apkrovą nugarai, pabandykite pasidėti pagalves po galva ir tarp kelių, kai gulite ant šono, po keliais, kai gulite ant nugaros, arba po klubais, kai gulite ant pilvo. Šios pozicijos sumažina jėgas, kuriomis sėdėjimas ar stovėjimas veikia nugarą – ypač diskus, raiščius ir raumenis.
Saikingą fizinį aktyvumą: geriausios fizinio aktyvumo formos kenčiant nuo radikulito gali būti vaikščiojimas, plaukimas ir vandens aerobika, švelnūs tempimo pratimai, nugaros ir liemens stiprinimo pratimai. Švelnūs, didelės apkrovos stuburui nesukeliantys pratimai nuo radikulito gali padėti sumažinti raumenų įtampą ir skausmą, taigi yra svarbi radikulopatijos gydymo proceso dalis. Saikingas fizinis aktyvumas padės išlaikyti stuburo judesių amplitudę, tuo pačiu pagerindamas pažeistos srities kraujotaką.

Radikulito gydymas su specialistų pagalba

Gydydami radikulitą, specialistai naudoja įvairius metodus. Radikulitui gydyti dažniausiai yra naudojami šie:

Kineziterapija: daugeliu atvejų kineziterapija gali visiškai pašalinti simptomus ir padėti išvengti operacijos. Kineziterapeutas parengs gydymo planą, atitinkantį jūsų būklę. Gydymo planas dažniausiai apima tempimo pratimus, galinčius padėti sumažinti raumenų įtampą ir skausmą ir pratimus, skirtus stiprinti nugaros ir pilvo raumenis, galinčius padėti sumažinti skausmą ir užkirsti kelią radikulito pasikartojimui.
Masažai: tai yra vienas iš efektyviausių radikulito gydymo būdų, nes padeda atpalaiduoti įtemptus raumenis ir sumažinti uždegimą. Masažuojant konkrečias sritis aplink stuburą, galima sumažinti įtampą aplink nervus ir pagerinti kraujotaką, kad sumažėtų skausmas. Masažas, kaip ir kineziterapija, gali padėti atkurti judesių amplitudę, kad pacientai galėtų laisviau judėti nepatirdami skausmo ar sustingimo. Masažas taip pat suteikia psichologinės naudos, kuri gali padėti pagerinti bendrą savijautą ir gyvenimo kokybę, mažina streso lygį ir nerimą, todėl gali padėti lengviau susidoroti su lėtiniu skausmu ir diskomfortu, susijusiu su įvairių tipų radikulopatija.
Elektroterapija: padeda sumažinti skausmą ir uždegimą, stimuliuojant nervus ir raumenis. Elektros naudojimas taip pat gali padėti pagerinti kraujotaką, o tai savo ruožtu suaktyvina kūno gijimo procesą. Tai gali padėti sustiprinti raumenis ir atkurti pažeistus audinius. Be to, elektroterapija gali padėti padidinti judesių amplitudę ir atkurti funkciją paveiktoje ar sustingusioje vietoje.
Manualinė terapija: jos metu specialistai rankomis sukuria spaudimą raumenų audiniams ir manipuliuoja sąnariais, siekdami sumažinti skausmą, kurį sukelia raumenų spazmai, raumenų įtampa ir sąnarių disfunkcija. Įprasti manualinės terapijos metodai apima atitinkamos stuburo dalies mobilizavimą, nervų mobilizavimą arba manipuliavimą. Prieš pasirenkant manualinės terapijos priemones patikrinama, ar nėra kontraindikacijų ir atsižvelgiama į specialisto įgūdžių lygį bei paciento komforto lygį.

Radikulito gydymas vaistais

Radikulito sukeltam skausmui malšinti gali būti naudojami įvairūs medikamentai:

Skausmą malšinantys vaistai: Ibuprofenas, acetaminofenas ar kiti nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai gali padėti sumažinti skausmą ir uždegimą. Tai yra dažniausiai skiriami vaistai lengvo ir vidutinio sunkumo radikulito atvejais. Svarbu laikytis gydytojo nurodytų dozavimo ir vartojimo trukmės rekomendacijų, kadangi ilgalaikis šių vaistų vartojimas gali sukelti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, virškinimo trakto sutrikimus.
Raumenų relaksantai: padeda atsipalaiduoti įsitempusiems raumenims, nes veikia slopindami nervinių impulsų perdavimą iš stuburo į raumenis. Raumenis atpalaiduojantys vaistai dažnai skiriami kartu su priešuždegiminiais vaistais ar analgetikais, siekiant sustiprinti jų poveikį ir pagerinti paciento mobilumą. Tačiau būtina atsargiai vartoti šiuos vaistus, nes jie gali sukelti tokius šalutinius poveikius kaip mieguistumas ir galvos svaigimas.
Įvairūs steroidiniai vaistai: gali būti naudojami uždegimui ir skausmui malšinti. Trumpas geriamųjų kortikosteroidų kursas gali sumažinti skausmą, uždegimą ir patinimą suspausto nervo srityje. Kai geriamų vaistų nepakanka radikulito simptomams sukontroliuoti, gydytojas gali paskirti injekcijas. Šie vaistai suleidžiami tiesiogiai į uždegimo ar skausmo vietą, taip užtikrinant greitesnį ir stipresnį jų poveikį. Vaistų nuo radikulito injekcijos naudojamos tik prižiūrint gydytojui ir tik kaip dalis viso kompleksinio gydymo plano. Po injekcijų galite patirti tam tikrą šalutinį poveikį, pavyzdžiui: galvos skausmą, kurį sukelia stuburo skysčio nutekėjimas, žemą kraujospūdį, kraujavimą injekcijos vietoje, infekciją, nervų pažeidimą injekcijos vietoje.
Opioidai: Jei jaučiate stiprų, kankinantį skausmą dėl suspausto nervo, gydytojas gali apsvarstyti galimybę skirti opioidų. Šie vaistai tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą, slopindami skausmo signalų perdavimą. Tačiau jų vartojimas gali būti tik trumpalaikis, nes kyla priklausomybės išsivystymo rizika.

Chirurginis radikulito gydymas

Kai kuriais atvejais gali prireikti chirurginio gydymo, ypač jei:

Kiti gydymo metodai nesėkmingi: kai skausmas niekaip neišnyksta arba netgi pablogėja, nepaisant kitų gydymo metodų.
Sunkus nervų pažeidimas: kai yra didelė nervų pažeidimo rizika, dėl kurios gali atsirasti rimtų pasekmių, pvz., paralyžius.
Tarpslankstelinio disko išvarža: chirurginis gydymas gali būti būtinas siekiant pašalinti tarpslankstelinio disko išvaržą, kuri spaudžia nervus.

Per kiek laiko praeina radikulitas?

Radikulito trukmė priklauso nuo jo sunkumo, jį sukėlusios priežasties, bendros paciento sveikatos būklės ir gydymo efektyvumo. Lengvi atvejai, jeigu laikomasi visų gydytojų nurodymų ir gydymas pradedamas kaip įmanoma greičiau, gali praeiti per per 4-6 savaites. Vidutinio sunkumo atvejams reikalingas intensyvesnis gydymas, galintis užtrukti nuo kelių mėnesių iki pusės metų. Sunkesni atvejai gali užtrukti ir daugiau nei pusę metų, ypač jei prireikia chirurginio gydymo arba yra sunkus nervų pažeidimas. Jei radikulitas yra negydomas, jis gali tapti lėtiniu ir sukelti ilgalaikį skausmą bei funkcijos praradimą ar neįgalumą.

Kineziterapeuto patarimai kaip išvengti radikulito

Kineziterapeutas Tadas Mikelionis teigia, kad norint išvengti radikulito, reikia laikytis šių patarimų:

Venkite staigaus ir didelio fizinio krūvio, kadangi jis gali sukelti stuburo pažeidimus. Sunkumų kilnojimas apima nugaros raumenų įsitraukimą, kuris sukelia papildomą krūvį stuburui. Jei būtinai turite ką nors pakelti, tuomet stenkitės kuo mažiau naudoti nugarą ir stenkitės, kad didžiąją darbo dalį atliktų kojos. Nekelkite daiktų susilenkę, pritūpkite.
Reguliariai mankštinkitės. Siekiant išvengti radikulito, svarbu nuolat daryti nugaros mankštą, stiprinti nugaros ir liemens raumenis. Tiesa, norint atlikti pratimus teisingai ir išvengti tolimesnio pakenkimo, būtų geriausia apsilankyti pas kineziterapeutą ir pasitarti dėl jums tinkamiausios fizinės veiklos. Kineziterapeuto sudaryta individuali mankštos programa padės sustiprinti raumenis ir malšinti skausmą.
Stebėkite savo svorį. Antsvoris padidina apkrovą, tenkančią stuburui bei iš jo išeinantiems nervams. Dėl antsvorio gali būti suspaudžiami nugaros ar kaklo nervai, išsivystyti tarpslankstelinio disko išvarža, stuburo stenozė arba radikulopatija. Todėl svarbu stengtis palaikyti sveiką kūno svorį.
Venkite ilgalaikio ir dažno aukštakulnių batų avėjimo. Aukštakulniai ne tik kenkia pėdoms, bet ir keičia kūno laikyseną, sukelia papildomą apkrovą stuburui. Kadangi aukštakulniai verčia kūną kompensuoti nuolatinį išbalansavimą, klubai, pečiai ir stuburas palinksta į priekį, o tai gali iškreipti natūralią stuburo padėtį, sukelti laikysenos problemų, ilgainiui galinčių užspausti nervus ir sukelti didelį skausmą ir diskomfortą įvairiose kūno vietose.
Atkreipkite dėmesį į savo laikyseną dirbant ir atliekant kitus kasdienius veiksmus. Svarbu, kad darbo vieta būtų ergonomiška, atitiktų jūsų fiziologiją. Sėdėdami naudokite ergonomiškas kėdes, sureguliuokite laikyseną ir, jei galite, sumažinkite sėdėjimo laiką: pabandykite kartais pastovėti prie savo stalo arba daryti dažnesnes trumpas pertraukėles. Kai naudojatės elektroniniais prietaisais, atkreipkite ypatingą dėmesį į galvos ir kaklo padėtį. Laikykite galvą neutralioje padėtyje, nes tai padės palaikyti tinkamą laikyseną. Dirbant sode, rinkitės tokias pozicijas, kad stuburas būtų tiesus.
Svarbu ir čiužinys, ant kurio miegate. Kai miegate, raumenys atsipalaiduoja, tuomet stuburo niekas neprilaiko, todėl gali prisispausti stuburo šaknelės. Dėl šios priežasties reiktų rinktis tokį čiužinį, kuris atkartoja natūralius stuburo linkius. Jei miegate ant šono, tarp kelių galite pasidėti pagalvę, kuri padės išlaikyti taisyklingą laikyseną.
Teisingai kelkite daiktus. Keldami bet kokį sunkų daiktą, galite apsaugoti nugarą naudodamiesi šiais patarimais:

- Pasirinkite platų atramos pagrindą, laikydami kojas pečių plotyje, vieną pėdą šiek tiek priešais kitą.
- Sulenkite kojas per klubus ir kelius; nesulenkite nugaros.
- Prieš keldami, padėkite vieną kelį ant žemės, kad, jei prireiktų, išlaikytumėte pusiausvyrą. Visada naudokite kojas, kad pakiltumėte.
- Laikykite krūtinę ištiestą, pečius atloštus atgal ir apatinę nugaros dalį šiek tiek išlenktą.
- Laikykite nugarą tiesią, o nešdami sunkų daiktą visada eikite mažais žingsneliais ir stebėkite, kur einate.
- Keisdami ėjimo kryptį išlaikykite pečius tiesioje linijoje su klubais, kad nesulinktumėte ir neprarastumėte pusiausvyros.

Dažniausiai užduodami klausimai

Pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus, susijusius su radikulitu.

Kaip diagnozuojamas radikulitas?

Radikulitą gali diagnozuoti šeimos gydytojas arba neurologas, atlikdamas fizinę apžiūrą ir įvertindamas simptomus. Gydytojas užduoda klausimus apie simptomų tipą ir vietą, kiek laiko jie tęsiasi ir kas juos sustiprina ar susilpnina. Tai padeda nustatyti nervą, kuris yra pažeistas. Atliekami neurologiniai testai, siekiant nustatyti jutimo ir motorinės funkcijos praradimą. Nenormalūs refleksai ir raumenų silpnumas gali rodyti radikulopatijos vietą. Dažnai kartu naudojami diagnostiniai tyrimai, tokie kaip magnetinio rezonanso tomografija (MRT) arba kompiuterinė tomografija (KT), kurie padeda tiksliai nustatyti nervinių šaknelių pažeidimą.

Ar galima sportuoti esant radikulitui?

Sportuoti esant radikulitui galima, tačiau dėl to labai svarbu pasikonsultuoti su kineziterapeutu. Kineziterapeutas atsižvelgdamas į jūsų būklę suteiks patarimų dėl sportavimo sergant radikulitu, sudarys gydomų pratimų programą ir apmokys ją taisyklingai atlikti, kad būtų išvengta papildomo nervų šaknelių suspaudimo ir pažeidimo. Stebėkite savo savijautą sporto metu. Jei sportuojant sustiprėja skausmas, tirpimas ar dilgčiojimas, sustokite.

Koks efektyviausias būdas radikulitui gydyti?

Efektyviausias radikulito gydymo būdas priklauso nuo individualaus atvejo. Dažniausiai efektyviausia yra kompleksinė terapija, kuri apima kineziterapiją, vaistus ir, jei būtina, chirurginį gydymą. Svarbu pasitarti su gydytoju ir laikytis specialistų rekomendacijų.