Kas yra kineziterapija? Kuo ji naudinga ir kada taikoma?

Kineziterapija yra vienas iš pagrindinių reabilitacinių gydymo metodas, kuris naudoja fizinius pratimus, siekiant pagerinti paciento fizinę būklę, sumažinti skausmą ir atkurti judėjimo funkciją. Šis gydymo metodas taikomas po traumų, operacijų, įvairių ligų bei esant vystymosi sutrikimams. 

Kineziterapija: kas tai?

Kineziterapija – tai iš dviejų graikų kalbos žodžių kilęs terminas, reiškiantis gydymą judesiu („kinesis” – judesys, o „therapeia” – gydymas). Kineziterapija yra gydymo metodas, kuris naudoja fizinius pratimus ir judesius siekiant pagerinti arba atkurti paciento judėjimo funkciją, sumažinti skausmą ir pagerinti bendrą fizinę būklę. Šis gydymo metodas apima įvairias technikas ir reabilitacijos priemones, įskaitant masažus, tempimus, stiprinimo pratimus, judesių mokymą ir kitus fizioterapijos metodus. Kineziterapija taikoma įvairių sveikatos problemų sprendimui, nuo raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų iki neurologinių problemų.

Kada taikoma kineziterapija?

Kineziterapija taikoma šiais atvejais:

  • Po traumų (pvz., lūžiai, išnirimai).
  • Po operacijų (pvz., sąnarių keitimo operacijos).
  • Sergant lėtinėmis ligomis (pvz., artritas, nugaros skausmai).
  • Esant sąnarių skausmams.
  • Esant laikysenos problemoms (pvz., esant netaisyklingai laikysenai, skoliozei).
  • Esant vystymosi sutrikimams (pvz., vaikams su motoriniais vystymosi sutrikimais).
  • Esant neurologiniams sutrikimams (pvz., reabilitacija ligoniams po insulto).
  • Prevencijai ir sveikatingumo palaikymui.

Kuo naudinga kineziterapija?

Kineziterapija apima visapusišką požiūrį, kuomet tiesioginis dėmesys skiriamas pacientui. Kineziterapija pasižymi šiomis naudomis:

  • Skausmo mažinimas. Padeda sumažinti skausmą, naudojant įvairias technikas, tokių kaip masažai ir fiziniai pratimai.Skausmas yra pojūtis, kurį sukelia cheminės medžiagos, išsiskiriančios organizme toje vietoje, kur atsirado liga ir trauma.  Skausmas yra daugialypis ir sudėtingas, todėl kineziterapeutai naudoja įvairių metodų derinį, kad suprastų jūsų skausmą ir galėtų jį kontroliuoti, kartu su manualinės terapijos, terapinių metodų ir fizinių pratimų deriniu, kad sumažintų skausmą ir skatintų gijimą.
  • Judėjimo funkcijos gerinimas. Atkuria ar pagerina sutrikusią judėjimo funkciją. Kaip greitai grįšite prie aktyvumo lygio ir veiklos prieš traumą skirsis priklausomai nuo kelių veiksnių, įskaitant: traumos sunkumą, fizinio pasirengimo lygį iki traumos, jūsų amžių ir jūsų veiklos poreikius. Kineziterapijos tikslas yra kuo greičiau ir saugiau sugrąžinti jus į buvusį veiklos lygį prieš traumą, taip pat sumažinant traumos ar būklės pasikartojimo tikimybę.
  • Raumenų ir kaulų stiprinimas. Veiksminga kineziterapija apima individualizuotas pratimų programas. Tinkama ir nuosekliai atliekami pratimai gali pagerinti raumenų ir sąnarių funkciją bei jėgą, taip pat kaulų tankį ir širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą.
  • Skatina kraujotaką: kineziterapijos metu atliekami įvairūs fiziniai pratimai padeda gerinti kraujotaką, priversdami širdį greičiau pumpuoti kraują.
  • Pusiausvyros ir koordinacijos gerinimas. Kineziterapija apima  ne vien tik tempimo ir stiprinimo pratimus, padedančius atkurti gebėjimą judėti, bet ir pratimus, padedančius gerinti koordinaciją, išlaikyti pusiausvyrą ir stabilumą bei užkirsti kelią griuvimams, kas yra ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms. Galimybė geriau judėti padidina pasitikėjimą savimi, suteikia galimybę būti nepriklausomam ir suteikia galimybę mėgautis visais fiziniais gyvenimo malonumais ir poreikiais.
  • Laikysenos gerinimas. Norint išsiugdyti įprotį išlaikyti taisyklingą laikyseną, gali prireikti atlikti tam tikrus pratimus, stiprinančius per silpnus raumenis ir ištempiančius pertemptus raumenis. Kineziterapeutas konsultacijos metu gali įvertinti jūsų laikyseną, stuburo linkius, raumenų disbalansą,  ištirdamas jūsų raumenų būklę, lankstumą ir sudaryti būtent jums pritaikytą programą, užtikrinančią tinkamą laikysenos korekciją.
  • Greitesnė reabilitacija. Beveik visada po operacijos jaučiamas tam tikras diskomfortas, jei ne didelis skausmas. Kineziterapija gali naudoti įvairius metodus, padedančius greičiau atsigauti po traumų ar operacijų ir efektyviau kontroliuoti skausmą, tinimą bei kitus diskomfortą sukeliančius pojūčius.

Kineziterapijos rūšys

Kineziterapija turi skirtingas rūšis ir svarbu žinoti, kokios jos, norint išsirinkti sau tinkamiausią. Pristatysime keletą pagrindinių kineziterapijos rūšių.

Individuali kineziterapija

Individuali kineziterapija – tai kineziterapijos forma, kurioje kineziterapeutas dirba su vienu pacientu ir skiria tiesioginį dėmesį vienam pacientui. Šis metodas leidžia kineziterapeutui sukurti individualų gydymo planą, atsižvelgiant į konkrečias paciento problemas ir poreikius. Individuali kineziterapija yra tinkamiausia tiems, kuriems reikalingas asmeninis dėmesys ir specifiniai pratimai.

Grupinė kineziterapija

Grupinė kineziterapija – tai kineziterapijos forma, kurioje vienas kineziterapeutas dirba su grupe pacientų. Šis metodas dažnai naudojamas reabilitacijos centruose ir kineziterapijos klinikose, kur pacientai su panašiomis problemomis gali kartu atlikti pratimus ir motyvuoti vienas kitą. Grupinė kineziterapija yra tinkamiausia tiems, kurie mėgsta socialinę aplinką ir gali gauti naudos iš kitų pacientų palaikymo.

Sporto kineziterapija

Sporto kineziterapija – tai specializuota kineziterapijos forma, skirta sportininkams ir aktyviems žmonėms. Šios rūšies kineziterapija padeda gydyti sportines traumas, pagerinti sportinę veiklą ir užkirsti kelią būsimoms traumoms. Sporto kineziterapija yra tinkamiausia tiems, kurie aktyviai dalyvauja sporto veikloje ir nori pagerinti savo fizinę būklę bei pasiekimus.

Vaikų kineziterapija

Vaikų kineziterapija – tai specializuota kineziterapijos forma, skirta vaikams, turintiems motorinių vystymosi sutrikimų ar kitų sveikatos problemų. Vaikų kineziterapija apima specialius pratimus ir žaidimus, kurie padeda vaikams pagerinti judėjimo funkciją, stiprinti raumenis ir gerinti koordinaciją. Vaikų kineziterapija yra tinkamiausia vaikams, kuriems reikia pagalbos vystymosi procese.

Nėščiųjų kineziterapija

Nėščiųjų kineziterapija – tai kineziterapijos forma, skirta nėščioms moterims, siekiant pagerinti jų fizinę būklę, sumažinti skausmą ir paruošti kūną gimdymui. Nėščiųjų kineziterapija apima specialius pratimus, kurie padeda stiprinti raumenis, gerinti laikyseną ir mažinti nugaros skausmus. Nėščiųjų kineziterapija yra tinkamiausia moterims, kurios nori išlaikyti gerą fizinę būklę nėštumo metu ir pasiruošti gimdymui.

Kineziterapijos metodai

Kineziterapijoje yra išskiriami du pagrindiniai metodai: aktyvūs ir pasyvūs. Atsižvelgiant į paciento būklę, yra paskiriamas tinkamiausias metodas arba jų kombinacija.

Aktyvioji kineziterapija

Aktyvioji kineziterapija – tai kineziterapijos metodas, kuriame pacientas pats aktyviai dalyvauja pratimų atlikime. Šis metodas apima paciento atliekamus fizinius pratimus, kurie stiprina raumenis, gerina lankstumą, pusiausvyrą ir koordinaciją. Aktyvioji kineziterapija yra taikoma esant raumenų ir kaulų sistemos sutrikimams, po traumų ar operacijų, taip pat profilaktikai ir sveikatos palaikymui.

Aktyvios kineziterapijos procedūros apima:

  • Stiprinimo pratimus.
  • Tempimo pratimus.
  • Pusiausvyros ir koordinacijos pratimus.
  • Aerobinius pratimus.

Pasyvioji kineziterapija

Pasyvioji kineziterapija – tai kineziterapijos metodas, kurio metu pacientas yra pasyvus, neatlieka jokių fizinių veiksmų, o kineziterapeutas atlieka įvairias procedūras. Šis metodas apima masažus, tempimus, elektrostimuliaciją ir kitas kineziterapijos technikas ir fizioterapijos procedūras. Pasyvioji kineziterapija yra taikoma, kai pacientas negali aktyviai dalyvauti pratimų atlikime dėl stipraus skausmo ar sunkios būklės.

Pagrindinės pasyvios kineziterapijos procedūros apima:

  • Masažus.
  • Tempimo procedūras.
  • Elektrostimuliaciją.
  • Ultragarso terapiją.
  • Šilumos ir šalčio terapiją.

Kada vertėtų užsirašyti pas kineziterapeutą?​

Vertėtų planuotis vizitą pas kineziterapeutą šiais atvejais:

  • Kenčiate ilgalaikį skausmą, kuris trukdo kasdieninei veiklai.
  • Po traumų ar operacijų, kai reikalinga reabilitacija.
  • Esant judėjimo funkcijos sutrikimams.
  • Norint pagerinti fizinę būklę ir užkirsti kelią traumoms.
  • Esant laikysenos problemoms.
  • Norint pagerinti sportinės veiklos rezultatus.

Kaip vyksta kineziterapijos užsiėmimai?

Pirmasis vizitas pas kineziterapeutą apima pirminį įvertinimą. Kineziterapeutas surinks išsamią informaciją apie jūsų ligos istoriją, dabartinę būklę ir visus simptomus, kuriuos galite patirti, apie jūsų gyvenimo būdą, pvz., profesiją, fizinio aktyvumo lygį, mitybą ir miego įpročius.

Kai kineziterapeutas surenka visą reikiamą informaciją, atliekama fizinė apžiūra. Tai gali apimti jūsų laikysenos, sąnarių judesių amplitudės, jėgos ir lankstumo įvertinimą. Taip pat gali būti atliekami specialieji testai, padedantys nustatyti pagrindinę jūsų simptomų priežastį.

Remdamasis įvertinimo ir apžiūros metu surinkta informacija,  kineziterapeutas parengs individualų gydymo planą. Šiame plane bus nurodyti ir paaiškinti jūsų gydymo tikslai ir konkretūs metodai bei pratimai, kurie bus naudojami tiems tikslams pasiekti. 

Kineziterapijos metu naudojami įvairūs metodai, padedantys pagerinti jūsų būklę. Tai gali būti manualinė terapija, tokia kaip masažas ar sąnarių mobilizacija, taip pat pratimai, padedantys padidinti jėgą, pagerinti lankstumą ir sąnarių judesių amplitudę .

Vizito metu kineziterapeutas taip pat apmokys jus kontroliuoti savo būklę ne tik klinikinėje aplinkoje, bet ir kasdienybėje. Tai gali apimti patarimus dėl gyvenimo būdo pokyčių, pvz., mitybos ar miego įpročių gerinimo, taip pat konkrečių jėgos ar tempimo pratimų, kuriuos reikės atlikti namuose.

Siekiant įvertinti jūsų progresą ir kineziterapijos efektyvumą, patariama suplanuoti tolesnes kineziterapeuto  konsultacijas, kurios padės užtikrinti, kad gydymas vyksta tinkamai ir esant reikalui atlikti būtinus gydymo plano pakeitimus. Taip pat kineziterapeutas gali parekomenduoti naujų pratimų  kuriuos galėsite atlikti namuose tarp apsilankymų, siekiant paspartinti jūsų atsigavimą.

Siekiant gauti kuo didesnės naudos iš vizito pas kineziterapeutą, svarbu nepamiršti šių dalykų:

  • Atpažinkite savo skausmą ir simptomus: prieš pirmą vizitą skirkite laiko įvardinti jaučiamus simptomus ir tiksliai nustatyti vietas, kuriose jaučiate skausmą ar diskomfortą. Pagalvokite apie skausmo pradžią, veiklą, kuri jį malšina ar sustiprina, ir bet kokius intensyvumo pokyčius. Išsamus savo simptomų supratimas leis kineziterapeutui sukurti veiksmingą gydymo planą, pritaikytą jūsų specifiniams poreikiams. 
  • Apsirenkite patogia apranga: vizitas pas kineziterapeutą dažnai apima įvairius pratimus ir tempimus; todėl svarbu dėvėti laisvus, patogius, nevaržančius judesių drabužius.
  • Būkite atviri ir sąžiningi: veiksmingam gydymui reikalingas atvirumas. Būkite atviri apie savo skausmo lygį, bet kokias baimes ar nuogąstavimus ir terapijos tikslus. Kineziterapeutas jums padės pritaikys gydymą pagal jūsų norimus rezultatus.

Kineziterapijos pratimai

Pateikiame keletą paprastų kineziterapijos pratimų pavyzdžių, kuriuos galima atlikti namuose:

1. „Tiltelis“ – pratimas skirtas sėdmenims ir apatinės nugaros dalies raumenims:

  • Atsigulkite ant nugaros, sulenkite kelius, pėdos ant žemės.
  • Kelkite klubus į viršų, spausdami sėdmenis, ir laikykite kūną tiesioje linijoje.
  • Išaikykite poziciją kelias sekundes ir lėtai nusileiskite.
  • Atlikte 8-15 pakartojimų.

2. „Miręs vabalas“ – pratimas, skirtas liemens raumenims, ypač skersiniam pilvo raumeniui ir nugarą tiesiantiems raumenims:

  • Atsigulkite ant kilimėlio ištiestomis į viršų rankomis, kad susidarytumėte statmeną kampą su liemeniu. Sulenkite klubus ir kelius 90 laipsnių kampu, pakeldami kojas nuo žemės. Jūsų liemuo ir šlaunys turi sudaryti statų kampą, kaip ir šlaunys ir blauzdos. 
  • Įtempkite liemens raumenis, prispausdami apatinės nugaros dalį prie kilimėlio. Išlaikykite šią padėtį viso pratimo metu.
  • Dešinę ranką ir kairę koją laikykite pradinėje padėtyje, tada lėtai tieskite kairę ranką atgal, virš galvos ir link grindų, tuo pat metu ištiesdami dešinįjį kelį ir klubą, siekdami dešiniu kulnu link grindų.
  • Judėkite lėtai ir tolygiai, venkite sukti ar judinti klubus ir juosmenį. Sustabdykite judesį prieš tai, kai ranka ir koja liečiasi su žeme.
  • Grąžinkite kairę ranką bei dešinę koją į pradinę padėtį. 
  • Kartokite tuos pačius judesius į priešingai pusei.
  • Atlikte 8-15 pakartojimų kiekvienai pusei.

3. Klubo atitraukimas – klubą ir šlaunį atitraukiantiems raumenims:

  • Atsigulkite ant šono, viršutinė koja tiesi, apatinė sulenkta.
  • Kelkite viršutinę koją į šoną kuo aukščiau, laikydami ją tiesią.
  • Palaikykite kelias sekundes, lėtai nuleiskite koją atgal.
  • Atlikte 8-15 pakartojimų, kartokite pratimą ir kitai kojai.

4. „Balandžio poza“ – klubo ir sėdmenų raumenų tempimui:

  • Atsigulkite ant pilvo, viena koja ištiesta atgal, kita sulenkta priekyje.
  • Lėtai nuleiskite kūną ant ištiestos kojos, laikydami krūtinę pakeltą.
  • Laikykite 20-30 sekundžių ir pakartokite su kita koja.

5. „Katės – karvės“– pratimas, skirtas ištempti pilvo ir nugaros raumenis:

  • Pradinė padėtis: keturpėsčia, nugara tiesi, tiesios rankos remiasi į grindis. Rankas laikykite pečių plotyje, o kelius laikykite tiesiai žemiau klubų.
  • Giliai įkvėpkite, lenkdami apatinę nugaros dalį ir keldami galvą aukštyn, pakreipdami dubenį į priekį kaip „karvė“.
  • Giliai iškvėpkite ir įtraukite pilvą, išrieskite nugarą, kaip tą daro pikta katė, o galvą palenkite žemyn. Turi jaustis ryškus tempimas nugaroje, tempimo intensyvumą galima padidinti rankas pritraukus prie kelių. Išlaikykite tempimą kelias sekundes ir kartokite kelis kartus.

6. Klubo ir šlaunies lenkiamųjų raumenų tempimas:

  • ​Atsiklaupkite ant vieno kelio, kitą koją pastatykite ant pėdos.
  • ​Išlaikykite pečius, krūtinę ir pilvą tiesioje padėtyje.
  • ​Nejudinant kojų, su liemeniu pasvirkite į priekį, kol pajusite tempimą klubuose ir šlaunyje.
  • ​Šią poziciją išlaikykite 20-30 sekundžių ir pakeiskite kojas.
  • ​Pratimą kartokite po 2-3 kartus kiekvienai kojai.

Svarbu! Tai gali būti tik pirminė pagalba jaučiant skausmą. Jei skausmas nepraeina, būtina kreiptis pas kineziterapeutą.

Dažniausiai užduodami klausimai​

Kineziterapija gydo:

  • Sąnarių skausmus.
  • Traumas (pvz., lūžius, išnirimus).
  • Neurologinius sutrikimus (pvz., reabilitacija po insulto, nervinių šaknelių suspaudimą).
  • Laikysenos problemas.
  • Vystymosi sutrikimus vaikams.
  • Nugaros skausmą ir išialgiją.
  • Kaklo skausmą.
  • Su tarpslanksteliniais diskais susijusias būkles, įskaitant degeneracinę diskų ligą.
  • Pasikartojančias traumas dėl per didelio krūvio.
  • Galvos skausmus.
  • Tendinitą ir sausgyslių plyšimus.
  • Bursitą.
  • Sąnario išnirimą ir (arba) sąnario nestabilumą.
  • Spondilitą, spondilozę, spondilolistezę.
  • Būkles po sąnarių operacijos, meniskui, sausgyslėms, raiščiams atkurti.
  • Būkles po sąnario pakeitimo (viso kelio sąnario pakeitimo, klubo sąnario endoprotezavimo).
  • Raumenų silpnumą ir raumenų plyšimus.
  • Bendras problemas, susijusias su pusiausvyros ir griuvimų rizika.
  • Bendrą nuovargį ir būklės suprastėjimą.

 

Specifiniai sindromai ir būklės, kurias gydo kineziterapija:

  • Rotatorių manžetės sindromas.
  • Krūtinės ląstos atvaros sindromas.
  • Golfo žaidėjo alkūnė (medialinis epikondilitas).
  • Tenisininko alkūnė (lateralinis epikondilitas).
  • Riešo kanalo sindromas.
  • Plaukiko petys.
  • Bėgiko, šuolininko kelis.
  • Klubinės blauzdos juostos sindromas.
  • Kriaušinio raumens sindromas.
  • Girnelės chondromalacija.
  • Plantarinis fasciitas.

Kineziterapija nepadeda gydyti:

  • Ūmių infekcijų.
  • Vėžio.
  • Sunkių psichikos sutrikimų.
  • Širdies ir kraujagyslių ligų, kai reikalinga chirurginė intervencija.

Kineziterapijos paslaugos apima masažus, tempimo procedūras, stiprinimo pratimus, elektrostimuliaciją, ultragarso terapiją, šilumos ir šalčio terapiją.

Ergoterapija ir kineziterapija yra dvi skirtingos reabilitacijos sritys. Ergoterapija orientuota į kasdieninių veiklų atkūrimą ir pagerinimą, siekiant, kad pacientas galėtų savarankiškai atlikti kasdienines veiklas. Kineziterapija orientuota į fizinių pratimų ir judesių naudojimą, siekiant sugrąžinti normalią paciento fizinę būklę, sumažinti skausmą ir atkurti judėjimo funkciją. Vienas iš skirtumus iliustruojančių pavyzdžių būtų tokia kasdienė situacija, kaip vykimas apsipirkti į parduotuvę. Kineziterapeutas sutelks dėmesį į tai, ką fiziškai asmuo turėtų padaryti, kad galėtų patekti į didelę parduotuvę. Tai gali apimti įlipimą ir išlipimą iš automobilio, lipimą aukštyn ir žemyn laiptais, praėjimus pro lentynas. Kita vertus, ergoterapeutas gali padėti, kad žmogus gebėtų atlikti tokias užduotis kaip sudaryti pirkinių sąrašą, surasti reikiamus daiktus ir susimokėti prie kasos.

Kineziterapija yra vienas svarbiausių gydymo metodų, padedantis atkurti ir palaikyti normalias fizines funkcijas, gerinti gyvenimo kokybę ir mažinti skausmą. Ji taikoma įvairiais atvejais, nuo traumų ir operacijų reabilitacijos iki lėtinių ligų gydymo ir prevencijos. Kineziterapijos paslaugos apima įvairias procedūras ir pratimų metodus, kurie padeda stiprinti raumenis, gerinti judesių amplitudę ir bendrą fizinę būklę. Svarbu žinoti, kada vertėtų užsirašyti pas kineziterapeutą ir kaip vyksta kineziterapijos užsiėmimai, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai.

Šis tekstas yra INNOVAMED intelektinė nuosavybė. Be leidimo kopijuoti draudžiama.

Domina kineziterapijos paslaugos?