Osteochondrozė yra viena iš dažniausių stuburo ligų, galinti išsivystyti bet kuriame amžiuje. Nors iš pradžių žmogus nejaučia jokių simptomų, ilgainiui degeneraciniai pokyčiai paveikia stuburą, tarpslankstelinius diskus, slankstelius ir sąnarius, todėl atsiranda kaklo, juosmens arba kitų stuburo sričių skausmas, o judesiai tampa riboti.
Sužinokite, kas yra osteochondrozė, kokie yra šios ligos simptomai bei stadijos, kaip ji diagnozuojama ir kokie gydymo būdai taikomi siekiant sulėtinti jos progresavimą.
Osteochondrozė – tai lėtinė degeneracinė stuburo liga, pažeidžianti tarpslankstelinius diskus, slankstelius ir aplinkinius audinius.
Anksti pastebėti pirmieji osteochondrozės požymiai ir laiku pradėtas gydymas gali padėti išvengti komplikacijų. Osteochondrozės simptomai gali skirtis priklausomai nuo pažeistos stuburo vietos. Osteochondrozei yra būdingi šie simptomai:
Osteochondrozė skirstoma į keletą tipų pagal tai, kurioje stuburo vietoje ji pasireiškia:
Nors tiksli osteochondrozės atsiradimo priežastis ne visada yra aiški, keli veiksniai gali ženkliai padidinti šios ligos išsivystymo riziką. Osteochondrozė dažniausiai pasireiškia dėl šių priežasčių:
Osteochondrozės laipsnis nurodo degeneracinių stuburo pokyčių pažangą. Ankstesnė ligos diagnozė padidina tikimybę sulėtinti jos progresavimą.
1 osteochondrozės stadijos simptomai dažnai būna nežymūs ir nepastovūs. Po didesnio fizinio krūvio juntamas diskomfortas, nugaros nuovargis arba lengvas tempimas.
2 osteochondrozės stadijai būdingi ryškesni diskų pakitimai ir sumažėję tarpai tarp slankstelių. Skausmas padažnėja, gali atsirasti tirpimas, raumenų įtampa ir judesių ribotumas.
Kai nustatoma 3 osteochondrozės stadija, liga jau yra pažengusi. Gali formuotis išvaržos, pasireikšti koordinacijos sutrikimai o nervų šaknelės spaudžiamos vis stipriau, todėl skausmas intensyvėja ir tampa nuolatinis.
4 osteochondrozės stadija reiškia itin reikšmingus degeneracinius pakitimus. Gali susiformuoti kaulinės išaugos, ženkliai sumažėti stuburo paslankumas, o nervų šaknelių spaudimas gali sukelti negrįžtamus neurologinius sutrikimus.
Osteochondrozė diagnozuojama keliais etapais. Pirmiausiai gydytojas išklauso paciento nusiskundimus, įvertina jo gyvenimo būdą ir darbo sąlygas, tada fizinės apžiūros metu įvertina paciento lankstumą, raumenų stiprumą ir neurologinius požymius. Galiausiai atliekama rentgenograma, magnetinio rezonanso tomografija arba kompiuterinė tomografija. Tiksli ir ankstyva diagnozė leidžia parinkti tinkamiausią gydymo planą ir užkirsti kelią ligos progresavimui.
Stuburo osteochondrozės gydymas priklauso nuo ligos stadijos, simptomų intensyvumo ir paciento sveikatos būklės. Kuo anksčiau pradedamas gydymas, tuo geresnių rezultatų galima pasiekti. Apžvelkime pagrindinius osteochondrozės gydymo būdus.
Gydymas vaistais padeda sumažinti skausmą, uždegimą ir pagerinti paciento savijautą. Osteochondrozė dažniausiai gydoma nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, analgetikais ir raumenis atpalaiduojančiais vaistais, tačiau vien jų nepakanka. Ilgalaikių rezultatų pasiekti padeda kineziterapija ir reabilitacija.
Kineziterapija yra neatsiejama ilgalaikio osteochondrozės gydymo dalis. Individualiai parinkti pratimai stiprina pilvo ir nugaros raumenis, didina lankstumą, gerina laikyseną ir padeda sumažinti stuburo apkrovą.
Taip pat gali būti taikoma ir fizioterapija. Dažniausiai atliekamos procedūros yra elektroterapija, ultragarso terapija, magnetoterapija ir šilumos terapija. Fizioterapija gali padėti sustiprinti kineziterapijos pratimų efektyvumą.
Masažas padeda atpalaiduoti įsitempusius raumenis, gerinti kraujotaką ir malšinti skausmą, o manualinė terapija atkuria taisyklingą slankstelių biomechaniką, sumažina nervų šaknelių spaudimą ir raumenų disbalansą.
Operacinis gydymas taikomas itin sunkiais atvejais, kai konservatyvus gydymas yra neveiksmingas arba pacientą kamuoja stiprūs neurologiniai sutrikimai. Operacija atliekama, kai reikia pašalinti disko išvaržą, stabilizuoti stuburą arba dekompresuoti nervų šakneles.
Daugelis osteochondrozę klaidingai traktuoja kaip laikiną nugaros ar kaklo skausmą, tačiau ši liga gali progresuoti ir neigiamai paveikti kasdienį gyvenimą. Netaikant gydymo, skausmas įsisenėja ir palaipsniui stiprėja, mažėja fizinis aktyvumas, judesiai tampa riboti, gali varginti rankų ir kojų tirpimas bei raumenų silpnumas. Nors osteochondrozė ir invalidumas nėra tiesiogiai susiję, jei liga yra labai pažengusi ir pasireiškia sunkios komplikacijos, gali tekti įvertinti žmogaus darbingumą.
Osteochondrozės gydymas ir profilaktika priklauso nuo to, ar pacientas laikysis gydytojo rekomendacijų. Nepamirštant sveiko gyvenimo būdo principų, ligos progresavimas gali ženkliai sulėtėti. Norint išsaugoti sveiką stuburą, rekomenduojama laikytis šių prevencinių priemonių:
Pratimai gali padėti sumažinti skausmą, pagerinti lankstumą ir sustiprinti raumenis, tačiau prieš pradedant sportuoti rekomenduojama pasitarti su kineziterapeutu.
Kaklo osteochondrozei gydyti rekomenduojami švelnūs tempimo pratimai. Lėtai palenkite galvą į vieną pusę, palaikykite 10–15 sekundžių, o tada veiksmą kartokite su kita puse. Pratimą su kiekviena puse atlikite po kelis kartus. Šis pratimas atpalaiduoja raumenis ir sumažina kaklo įtampą.
Krūtininės stuburo dalies osteochondrozei puikiai tinka krūtinės atvėrimo pratimas. Atsistokite tiesiai, sunerkite pirštus už nugaros, švelniai patraukite pečius atgal ir žemyn, pakelkite krūtinę. Suskaičiuokite iki 15 ir atsipalaiduokite. Kartokite kelis kartus. Šis pratimas sumažina sustingimą tarp menčių ir švelniai pratempia krūtinės raumenis.
Juosmeninės dalies osteochondrozei patariama atlikti dubens kėlimo pratimą. Atsigulkite ant nugaros, sulenkite kojas per kelius, aktyvuokite pilvo presą ir pakelkite dubenį aukštyn. Palaikykite kelias sekundes ir lėtai nuleiskite. Kartokite 10 kartų. Šis pratimas stiprina sėdmenų ir giliuosius pilvo raumenis.
Nors specialios dietos nėra, subalansuota mityba sergant osteochondroze padeda palaikyti normalų kūno svorį, slopina lėtinį uždegimą ir aprūpina organizmą reikalingomis medžiagomis. Rekomenduojama valgyti daržoves ir vaisius, liesus baltymus, pilno grūdo produktus bei kalcio, vitamino D, B grupės vitaminų ir omega-3 riebalų rūgščių šaltinius. Reikėtų riboti cukraus, rafinuotų angliavandenių ir gyvulinės kilmės riebalų vartojimą.
Toliau pateikiame atsakymus į dažniausius klausimus, susijusius su osteochondroze.
Deja, osteochondrozės visiškai išgydyti neįmanoma, nes tai yra natūralus degeneracinis procesas, tačiau tinkamai parinktas gydymas gali sumažinti simptomus, pagerinti gyvenimo kokybę ir sulėtinti ligos progresavimą.
Osteochondrozės visiškai sustabdyti negalima, tačiau progresavimą įmanoma sulėtinti reguliariai atliekant paskirtus pratimus, palaikant normalų kūno svorį ir vengiant žalingų įpročių, kurie didina stuburo apkrovą.
Osteochondrozė dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, dirbantiems sėdimą arba fiziškai sunkų darbą, tačiau ši liga gali išsivystyti ir jaunesniame amžiuje. Tuomet ji yra vadinama jaunatvine osteochondroze.
Osteochondrozės gydymas liaudiškai gali būti taikomas tik kaip papildoma priemonė prie gydytojo rekomendacijų. Svarbu suprasti, kad liaudiški metodai negali atkurti pažeistų tarpslankstelinių diskų ir sustabdyti ligos progresavimo. Jei labai vargina skausmas, galite užsidėti šiltą kompresą, išgerti vaistažolių arbatos arba atlikti švelnų savimasažą.
Galvos svaigimas yra vienas iš dažniausių kaklo osteochondrozės simptomų. Jis yra siejamas su kaklinės stuburo dalies pakitimais, nes osteochondrozė gali dirginti nervų šakneles arba paveikti kraujotaką. Galvos svaigimą gali lydėti pakaušio srities skausmas, spengimas ausyse ar nestabilumo pojūtis.
Osteochondrozei gydyti vaistai parenkami pagal jaučiamus simptomus, jų intensyvumą ir ligos stadiją. Dažniausiai rekomenduojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, analgetikai, raumenis atpalaiduojantys preparatai ir B grupės vitaminai.
Operacija atliekama tik tuo atveju, jei konservatyvūs gydymo metodai yra neveiksmingi arba atsiranda sunkūs neurologiniai sutrikimai. Operacinis osteochondrozės gydymas gali sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę, tačiau jis nepanaikina natūralių degeneracinių procesų, todėl net ir po operacijos svarbu laikytis profilaktikos principų ir reguliariai mankštintis.
Šis tekstas yra INNOVAMED intelektinė nuosavybė. Be leidimo kopijuoti draudžiama.
