Plokščiapėdystė (pilnapėdystė) – tai pėdos deformacija, kai pėdos skliautas sumažėja arba visiškai išnyksta dėl nusilpusių raumenų ar raiščių. Plokščiapėdystė gali būti įgimta, išsivystyti vaikams arba pasireikšti suaugusiems žmonėms dėl traumų, raiščių ir sausgyslių pakitimų. Sužinokite, kokie yra plokščiapėdystės simptomai ir laipsniai, kada verta kreiptis į specialistą, kaip vyksta plokščiapėdystės nustatymas ir kokią naudą turi kineziterapija esant plokščiapėdystei.
Plokščiapėdystės priežastys gali būti įvairios. Kai kurių žmonių pėdos skliautas yra natūraliai žemesnis, tačiau jiems tai nesukelia jokių nepatogumų, o kitų žmonių pėdos skliautas suplokštėja dėl struktūrinių pokyčių, patirtų traumų arba ilgalaikės padidėjusios apkrovos. Net 7 iš 10 Lietuvos gyventojų nustatoma išilginė arba skersinė plokščiapėdystė. Įdomu ir tai, kad visi vaikai iki 3 metų amžiaus yra plokščiapadžiai, tačiau augimo metu stiprėjant raumenims vaikų plokščiapėdystė išnyksta apie 8–9 gyvenimo metus. Kita vertus, plokščiapėdystė vaikams ir suaugusiems gali išsivystyti ir vėlesniame amžiuje, todėl nereikėtų ignoruoti pėdų skausmo, sustingimo, silpnumo ir eisenos pokyčių. Dažniausios plokščiapėdystės priežastys:
Kartais plokščiapėdystę atpažinti sunku, nes ne visi jaučia nemalonius simptomus. Tokiu atveju verta atkreipti dėmesį į batų nudilimą, nes dėl pakitusios pėdos biomechanikos batų padai gali dėvėtis netolygiai. Apie tai, kaip plokščiapėdystė gali pakenkti pėdos funkcijai ir visai judėjimo sistemai praneša pėdos, čiurnos arba nugaros skausmas bei greitai atsirandantis nuovargis vaikštant, todėl svarbu laiku neignoruoti naujų arba progresuojančių simptomų. Plokščiapėdystei yra būdingi šie simptomai:
Jei įtariate turintys plokščiapėdystę, yra paprastas būdas, kaip nustatyti plokščiapėdystę namuose. Plokščiapėdystės testui atlikti reikės tik popieriaus lapo, vandens ir, jei norite ryškesnio atspaudo, dažų. Sušlapinkite padą vandeniu arba tolygiai ištepkite dažais ir atsistokite ant popieriaus lapo. Nulipę apžiūrėkite pėdos atspaudą. Jeigu aiškiai matosi vidinės pėdos dalies skliauto įlinkis, plokščiapėdystės veikiausiai neturite. O jei popieriuje atsispaudžia beveik visas vidinės pėdos dalies paviršius, gali būti, kad jums jau išsivystė plokščiapėdystė, todėl verta nedelsti ir užsiregistruoti pas specialistą. Žemiau pateikiama iliustracija, kaip atrodo plokščiapėdystė.
Įtariant plokščiapėdystę, kineziterapija yra veiksmingiausias šios problemos sprendimo būdas, todėl verta kreiptis į kineziterapeutą. Specialistas įvertins ne tik pėdos skliauto padėtį, bet ir čiurnos, blauzdos, kelio bei klubo judesius, raumenų jėgą, lankstumą, pusiausvyrą ir eiseną, nes dėl pakitusios pėdos biomechanikos plokščiapėdystė gali paveikti ir kitas kūno dalis. Jeigu yra struktūrinių pokyčių, vargina stiprus, nuolatinis skausmas arba įtariamas sausgyslės pažeidimas, gali prireikti ir ortopedo-traumatologo konsultacijos.
Plokščiapėdystės laipsniai nurodo pėdos skliauto ir kitų struktūrų pokytį. Žemiau pateiktoje lentelėje trumpai aptariami pagrindiniai kiekvieno plokščiapėdystės tipo požymiai, simptomai ir rekomenduojamas gydymas.
| Laipsnis | Plokščiapėdystės požymiai | Savijauta | Gydymas |
|---|---|---|---|
|
1 laipsnis |
Nedidelis skliauto suplokštėjimas, pėda išlieka funkcionali ir lanksti |
Dažniausiai simptomų nėra arba jaučiamas tik nedidelis nuovargis |
Stebėjimas, pratimai, judėjimo įpročių korekcija, tinkama avalynė |
|
2 laipsnis |
Ryškesnis skliauto nusileidimas, kulno ar priekinės pėdos dalies padėties pokyčiai |
Padažnėjęs pėdų ar čiurnų skausmas, nuovargis, sumažėjusi ištvermė |
Kineziterapija, tempimo pratimai, esant reikalui – ortozė |
|
3 laipsnis |
Ryški deformacija, pakitusi atraminė padėtis, pėda gali sustandėti |
Nuolatinis skausmas, sunkumai judant ar renkantis avalynę |
Kineziterapija, išsamus ortopedinis įvertinimas, kai kuriais atvejais – operacija |
Esant 1 laipsnio plokščiapėdystei – nedideliam pėdos skliauto suplokštėjimui, pėda dažniausiai išlieka lanksti ir prisitaikanti prie skirtingų paviršių. Jei nėra skausmo ar funkcinių sutrikimų, aktyvus gydymas nereikalingas, tačiau vis tiek patariama stiprinti pėdos ir blauzdos raumenis, palaikyti gerą čiurnos judrumą ir rinktis patogią avalynę.
2 laipsnio plokščiapėdystė pasižymi ryškesniu pėdos skliauto nusileidimu. Suaugusiesiems įgytos plokščiapėdystės atveju gali pasireikšti kulno krypimas į vidų, o priekinės pėdos dalies – į šoną, taip pat gali būti sunku pasistiebti ant vienos kojos. Svarbu įvertinti pėdos funkciją ir plokščiapėdystės atsiradimo priežastį. Dažniausiai taikomas konservatyvus gydymas – kineziterapija, tempimo, pėdos ir čiurnos stiprinimo pratimai, ortozės arba individualizuoti padukai plokščiapėdystei.
3 laipsnio plokščiapėdystė reiškia ryškesnę deformaciją. Kai kuriais atvejais, įgyta plokščiapėdystė gali būti susijusi su sąnarių degeneraciniais pokyčiais. Esant šiai plokščiapėdystės stadijai, gydymas priklauso nuo skausmo, deformacijos pobūdžio, pėdos lankstumo ir sąnarių būklės. Efektyviausias konservatyvus gydymo būdas išlieka kineziterapija, o sudėtingesniais atvejais gali būti svarstoma plokščiapėdystės operacija.
Plokščiapėdystės nustatymas prasideda nuo išsamaus pėdų ir bendros judėjimo ir atramos sistemos įvertinimo. Specialistas apžiūri pėdas tiek žmogui stovint, tiek sėdint, įvertina pėdos skliautą, kulno ir priekinės pėdos dalies padėtį, judesių amplitudę ir abiejų pėdų simetriją. Taip pat vertinama paciento eisena, pusiausvyra, raumenų jėga ir gebėjimas pasistiebti, nes esant lanksčiai plokščiapėdystei, atsistojus ant pirštų pėdos skliautas gali išryškėti. Jei pėda išlieka plokščia ir standi, gali būti įtariama struktūrinė deformacija, kuriai reikalingas išsamesnis ištyrimas, apimantis rentgenogramą, ultragarsą arba MRT.
Plokščiapėdystės gydymas priklauso nuo šios būklės atsiradimo priežasties, simptomų, paciento amžiaus, pėdos lankstumo ir deformacijos laipsnio. Nejaučiant jokių simptomų plokščiapėdystei gydymas gali būti nereikalingas, o kai jo reikia, gydymu siekiama sumažinti skausmą, pagerinti judėjimo funkciją ir užkirsti kelią deformacijos progresui. Toliau apžvelgsime pagrindinius plokščiapėdystės gydymo būdus.
Plokščiapėdystė ir kineziterapija yra viena nuo kitos neatsiejamos išgirdus šią diagnozę. Kineziterapija vaikams ir suaugusiems, kuriems yra nustatyta plokščiapėdystė, apima pėdų, čiurnų ir apatinių galūnių funkcijos gerinimą. Paprastai stiprinami pėdos ir blauzdos raumenys, gerinamas čiurnos judrumas, bendra pusiausvyra ir judesių kontrolė. Kineziterapeutas taip pat gali įvertinti, ar simptomus sukelia tam tikri judesiai, ar fizinis krūvis, ar avalynė.
Pratimai plokščiapėdystei gydyti padeda sustiprinti pėdos ir blauzdos raumenis bei gerina judesių kontrolę. Jei pėdos skliauto suplokštėjimą lemia sutrumpėję blauzdos raumenys ar Achilo sausgyslės pažeidimas, gali būti atliekami tempimo pratimai. Jūsų poreikiams pritaikytą plokščiapėdystės mankštą reikėtų atlikti reguliariai.
Padukai plokščiapėdystei, skirti nešioti batuose, padeda prilaikyti pėdą, paskirsto apkrovą ir sumažina jaučiamą diskomfortą. Vis dėlto ortopediniai įdėklai negali pakeisti pėdos anatomijos ir atkuria skliauto, todėl tai yra tik pagalbinė priemonė, naudojama kartu su specializuotais pratimais. Diagnozavus pilnapėdystę, rekomenduojama rinktis kokybišką avalynę, kuri būtų patogi, pakankamai plati, stabiliai laikytų pėdą ir nespaustų pirštų.
Dažnam kyla klausimas, kaip išvengti skausmo turint plokščiapėdystę. Atsakymas paprastas – jei skausmą sukelia intensyvus vaikščiojimas, bėgiojimas ar ilgas stovėjimas, kuriam laikui patariama sumažinti fizinį krūvį. Reguliariai atliekant stiprinamuosius pratimus ir jaučiant pagerėjimą, galima palaipsniui grįžti prie įprasto fizinio krūvio.
Plokščiapėdystės operacija svarstoma tik tada, kai yra itin ryški arba greitai progresuojanti deformacija, vargina nuolatinis skausmas arba kiti funkcijos sutrikimai, o konservatyvus gydymas jau nepadeda.
Daugelis žmonių net ir turėdami žemą pėdos skliautą gali laisvai vaikščioti, sportuoti ir nejausti jokių simptomų, todėl ne vienam kyla klausimas, kaip plokščiapėdystė kenkia sveikatai, tačiau kai ji pradeda kelti skausmą ir diskomfortą arba greitai progresuoja, jos ignoruoti negalima. Negydoma simptominė ar progresuojanti plokščiapėdystė gali būti susijusi su nuolatiniu pėdos ar čiurnos skausmu, pėdos nuovargiu ir sumažėjusia ištverme, eisenos ir pusiausvyros pokyčiais, užpakalinio blauzdos raumens sausgyslės funkcijos susilpnėjimu, sąnarių apkrova ir degeneraciniais pokyčiais.
Ne visų plokščiapėdystės formų galima išvengti, ypač jei pėdos forma yra paveldėta, o plokščiapėdystė – įgimta, tačiau bet kokiu atveju rekomenduojama rūpintis pėdų sveikata ir laiku atkreipti dėmesį į atsiradusius simptomus. Plokščiapėdystės prevencija apima:
Plokščiapėdystės mankšta padeda sustiprinti pėdos ir blauzdos raumenis bei pagerinti judesių kontrolę. Žemiau pateikiami pratimai, kuriuos galite atlikti namuose.
1. Pratimas su rankšluosčiu
Atsisėskite ant kėdės, po kojomis pasitieskite rankšluostį. Kulnus įremkite į grindis. Kojų pirštais stenkitės sugriebti rankšluostį. Nuolat lenkdami ir vėl atpalaiduodami kojų pirštus pamažu jį traukite link savęs. Atlikite 2–3 serijas, pilnai sutraukdami visą rankšluostį. Šis pratimas aktyviai stiprina vidinius pėdos raumenis.
2. Pasistiebimai
Atsistokite ir laikykitės už stabilaus paviršiaus. Lėtai pasistiebkite ant pirštų ir nusileiskite. Jei pratimas nekelia skausmo, jį atlikite 2–3 serijas po 10–15 pakartojimų. Šis pratimas padeda stiprinti blauzdos raumenis ir gerinti pėdos ir čiurnos kontrolę.
3. Pratimas su kojų pirštais
Atsisėskite ant kėdės, pėdas nuleiskite ant grindų. Nekeldami nykščio atkelkite kitus keturis pirštus. Palaikykite kelias sekundes ir nuleiskite. Atlikite 2–3 serijas po 10–15 pakartojimų su kiekviena koja. Šis pratimas gerina pėdos pirštų koordinaciją, padeda išmokti geriau paskirstyti svorį ir stabilizuoti pėdos skliautą vaikštant.
Toliau pateikiame atsakymus į dažniausius klausimus, susijusius su plokščiapėdyste.
Visų kūdikių ir vaikų iki 3 metų amžiaus pėdos yra plokščios, tačiau tai nereiškia kūdikių plokščiapėdystės. Vaikų pėdos skliautas formuojasi palaipsniui augimo metu ir tik jei skliautas neišryškėja sulaukus 8-10 metų, tuomet jau galima įtarti vaikų plokščiapėdystę.
Lanksčiąją plokščiapėdystę galima išgydyti arba sėkmingai kontroliuoti, kol vaiko kaulai, sausgyslės ir raiščiai yra paslankūs ir vis dar vystosi. Tokiu atveju atliekamos reguliarios mankštos, daug vaikštoma basomis nelygiu paviršiumi ir nešiojami ortopediniai įdėklai, padedantys taisyklingai formuoti pėdos skliautą. Kai kaulinė struktūra galutinai susiformuoja, suaugusio žmogaus plokščiapėdystės išgydyti jau neįmanoma, tačiau kineziterapijos pratimai ir ortopediniai vidpadžiai padeda sumažinti skausmą ir nuovargį bei išvengti sąnarių pažaidos.
Dažnu atveju plokščiapėdystė vaikams ir suaugusiesiems nereiškia nuolatinio skausmo. Tačiau jei atsiranda pėdos ar čiurnos skausmas, nuovargis, sustingimas, silpnumas ar sunkumai vaikštant, reikėtų kreiptis į specialistą, kuris gali įvertinti, ar šie simptomai nėra susiję su pėdos skliauto pokyčiais.
Apie plokščiapėdystės operaciją svarstoma tik esant itin ryškiai ar greitai progresuojančiai deformacijai, nuolatiniam skausmui ar judėjimo funkcijos sutrikimui ir tuo atveju, kai konservatyvios gydymo priemonės, tokios kaip kineziterapija, plokščiapėdystės pratimai, avalynės korekcija ir ortozės, neatneša teigiamo efekto.
Taip, jei plokščiapėdystė nesukelia skausmo ar kitų funkcinių sutrikimų, sporto atsisakyti tikrai nereikia. Svarbu pasirinkti tinkamą avalynę, krūvį ir palaipsniui didinti fizinio aktyvumo intensyvumą, o jei sportuojant atsiranda skausmas, patariama kreiptis į kineziterapeutą, kuris paskirs specializuotus, plokščiapėdystei tinkamus pratimus.
Ne visais atvejais plokščiapėdystės galima išvengti, nes jos atsiradimui įtakos turi genetika, pėdos anatomija, amžius ir kiti veiksniai, tačiau niekada nevėlu imtis prevencinių priemonių ir savo pėdų sveikata rūpintis palaikant raumenų jėgą ir judrumą, avint tinkamą avalynę ir laiku reaguojant į atsiradusį skausmą ar kitus pėdų srities pokyčius.
Šis tekstas yra INNOVAMED intelektinė nuosavybė. Be leidimo kopijuoti draudžiama.
