Taisyklinga laikysena: kaip ją išsaugoti?

Laikysena – individuali, įprastinė žmogaus padėtis, kai jis guli, sėdi, stovi, eina, bėga. Visa tai apima raumenų tonusą, sąnarių padėtį ir visų kūno dalių santykį tarpusavyje.  Norint pagerinti sveikatą bei gyvenimo kokybę, taip pat išvengti sužeidimų, reikia stengtis išlaikyti taisyklingą laikyseną.

Kas yra taisyklinga laikysena?

Taisyklinga laikysena – tai kūno padėtis, kurioje minimaliai apkraunami raumenys ir sąnariai, užtikrinamas optimalus kūno funkcionalumas ir sveikata. Esant taisyklingai laikysenai, galva yra tiesi, abu pečiai lygūs ir atsipalaiduoti, krūtinė iškelta, o pilvas šiek tiek įtrauktas. Nugara turi natūralų S formos išlinkimą, kai apatinė nugaros dalis yra šiek tiek įdubusi, o viršutinė nugaros dalis šiek tiek išgaubta. Kojos yra tiesios, keliai neišsilenkę, o svoris tolygiai pasiskirstęs ant abiejų pėdų. Ši padėtis leidžia išvengti nereikalingos raumenų įtampos ir sąnarių perkrovos, padeda palaikyti optimalią sveikatą ir užkerta kelią skausmams bei traumoms.

Kaip žinoti, kad jūsų laikysena taisyklinga?

Norint patikrinti, ar jūsų laikysena taisyklinga, galite atlikti keletą paprastų testų:

  • Apžiūra priešais veidrodį: atsistokite tiesiai prieš veidrodį ir pažiūrėkite į savo kūno padėtį. Galva turėtų būti tiesi, pečiai vienodame aukštyje, o klubai ir keliai lygiagretūs.
  • Sienos testas: atsistokite nugarą prigludę prie sienos. Jūsų kulnai, sėdmenys, pečiai, mentės ir galva turėtų liesti sieną. Patikrinkite, ar galite lengvai užkišti ranką už apatinės nugaros dalies, tačiau neturi būti per didelio tarpo.
  • Pusiausvyros testas: atsistokite ant vienos kojos ir išlaikykite pusiausvyrą. Jei jūsų laikysena taisyklinga, turėtumėte galėti išstovėti tiesiai ir stabiliai be didelių pastangų ant kiekvienos pusės kojos.

Kada vertėtų sunerimti?

Jei pastebėjote bent vieną iš šių požymių, rekomenduojama kreiptis į kineziterapeutą, kuris gali padėti nustatyti problemą ir sudaryti tinkamą laikysenos korekcijos planą:

  • Skausmas: nuolatinis nugaros, kaklo ar pečių skausmas gali rodyti netaisyklingą laikyseną.
  • Nuovargis: greitas nuovargis stovint ar sėdint gali būti netaisyklingos laikysenos požymis.
  • Netaisyklingas sėdėjimas: pastebite, kad dažnai sėdite susikūprinę ar netaisyklingai.
  • Stuburo laikysena: jaučiate, kad jūsų stuburas yra per daug išlenktas ar tiesus.
  • Kūno asimetrija: vienas petys ar klubas yra aukščiau nei kitas.
  • Galvos padėtis: galva nuolat pasvirusi į priekį ar šoną.

Jei pastebėjote bent vieną iš šių požymių, rekomenduojama kreiptis į kineziterapeutą, kuris gali padėti nustatyti problemą ir sudaryti tinkamą laikysenos korekcijos planą.

Laikysenos tipai

Yra keli laikysenos tipai, kurie padeda suprasti, kaip laikysenos ypatumai gali paveikti mūsų sveikatą ir kasdienę veiklą. Čia apžvelgsime pagrindinius laikysenos tipus, jų požymius ir galimą poveikį sveikatai.

  • Normali/ optimali – išlaikomi fiziologiniai stuburo linkiai.
  • Lordozinė/kifozinė – ryškus juosmens ir sprando linkis, atsikišęs pilvas, atlošta viršutinė liemens dalis. Akivaizdi nugaros kifozė, ypač išryškėjusi kumpa.
  • Tiesi – ištiesintas stuburas, neryškūs linkiai. Stuburas neatlieka amortizacinės funkcijos.
  • Sukumpusi – viršutinė kūno dalis palinkusi į priekį.

Šie laikysenos tipai padeda suprasti, kaip žmogaus kūnas laikosi ir juda. Rūpinimasis teisinga laikysena gali padėti išvengti fizinių problemų ir pagerinti bendrą kūno ir emocinę sveikatą.

Optimali laikysena yra kai:

  • Pečiai atitraukti atgal ir nuleisti žemyn;
  • Krūtininis stuburo linkis tik šiek tiek išsikišęs į priekį.
  • Mentės neatsikišę.
  • Neišreikšta kifozė.
  • Raktikauliai horizontaliai arba šiek tiek pakrypę į viršų.
  • Žiūrint iš priekio, smakras yra nuo 5 iki 10 cm nuo krūtinkaulio duobutės.

Kifozinė – lordozinė laikysena, kai:

  • Galva – palinkusi į priekį.
  • Kaklas – per daug ištiestas.
  • Mentės – atitrauktos.
  • Krūtininė dalis – per daug išlenkta (kifozė).
  • Juosmeninė dalis – per daug ištiesta (lordozė).
  • Dubuo – pasviręs pirmyn.
  • Klubų sąnariai – lenkimo padėties.
  • Kelių sąnariai – nedidelio laipsnio tiesimo  padėties.
  • Čiurnų sąnariai – nedidelio laipsnio pėdos  lenkimo padėties dėl blauzdos pakrypimo  atgal.

Pakumpusi laikysena, kai:

  • Galva – ištiesta.
  • Krūtininė dalis – per daug išgaubta (kifozė).
  • Juosmeninė dalis – plokščia, pasvirusi atgal.
  • Klubų sąnariai – per daug ištiesti.
  •  Dubuo – pasislinkęs pirmyn.
  • Kelių sąnariai – per daug ištiesti .
  • Čiurnų sąnariai – neutralios padėties.

Tiesi laikysena, kai:

  • Galva – palinkusi pirmyn.
  • Kaklas – nelabai ištiestas.
  • Krūtininė dalis – viršutinė per daug išlenkta, apatinė tiesi.
  • Juosmeninė dalis – ištiesta.
  • Dubuo – pasviręs atgal.
  • Klubų sąnariai – ištiesti.
  • Keliai – ištiesti.
  • Čiurnos – plantarinės fleksijos (Pėdos lenkimas nuo savęs).

Taisyklingos laikysenos svarba žmogui

Taisyklinga laikysena yra svarbi visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar gyvenimo būdo. Ji padeda išvengti nugaros, kaklo ir sąnarių problemų bei įvairių kitų sveikatos sutrikimų, gerina kasdienį gyvenimą, fizinę ir emocinę būklę. Todėl būtina atkreipti dėmesį į savo laikyseną ir, esant poreikiui, imtis priemonių ją koreguoti.

Laikysenos rūšys

Laikysena skirstoma į statinę ir dinaminę, sužinokite kuo jos skiriasi.

Statinė laikysena

Tai kūno padėtis, kai jis nejuda, pavyzdžiui, kai sėdi, stovi ar guli. Kūno segmentai yra surikiuoti ir palaikomi fiksuotose padėtyse. Tai paprastai pasiekiama koordinuojant ir sąveikaujant įvairioms raumenų grupėms, kurios veikia statiškai neutralizuodamos gravitaciją ir kitas jėgas.

Dinaminė laikysena

Tai kūno padėtis judant, pavyzdžiui, einant, bėgant ar lenkiantis. Tai – veiksmingo judėjimo pagrindas.

Laikysena tiesiogiai susijusi su sveikata – iš  pakitusios laikysenos galima spręsti apie fizinę asmens sveikatą ir nusiskundimus.

Didžiausias dėmesys skiriamas statinei kūno padėčiai (stovint). Ją vertinant nustatomi nukrypimai nuo normos (idealios) laikysenos, tačiau padėtys sėdint, atliekant kurią nors veiklą  taip pat gali būti nusiskundimų priežastimi.

Laikyseną įtakojantys veiksniai

Dažniausia netaisyklingos laikysenos priežastis yra blogos laikysenos įprotis. Tai galima pastebėti tada, kai žmogus stovėdamas ar sėdėdamas ilgesnį laiką  pradeda kūprintis. Taisyklingai laikysenai  išlaikyti reikia stiprių, paslankių raumenų,  lengvai prisitaikančių prie besikeičiančios  aplinkos ir padėties.

Raumenų tonuso neatitikimas ar raumenų kontraktūra, pvz. įtemptas klubinis juosmens  raumuo didina juosmeninės dalies lordozę).

Skausmas taip pat gali būti blogos laikysenos  priežastimi. Nervų šaknelės užspaudimas  juosmeninėje stuburo dalyje sukelia skausmą ir žmogus nesąmoningai iškreipia stuburą, kad  mažiau skaudėtų.

Kvėpavimo funkcijos sutrikimas, bendras silpnumas, per didelis svoris taip pat gali būti blogos laikysenos priežastimi. Nustačius priežastį ir ją pašalinus nesunku koreguoti laikysenos sutrikimus.

Struktūrinės deformacijos gali būti įgimtos, atsiradusios dėl vystymosi problemų, dėl traumų ar  ligos. Didelis kojų ilgio skirtumas ar stuburo anomalija labai veikia laikyseną. Paprastai struktūrinės deformacijos pažeidžia kaulinį audinį, jas sudėtinga koreguoti įprastomis priemonėmis, dažnai reikalinga chirurginė pagalba. Tačiau galima sumažinti simptomų pasireiškimą taikant kompensacines priemones.

Žmogaus psichoemocinės būsenos, pvz. baimė, džiaugsmas, depresija.

Raumenų treniruotumas, pvz. raumeningo, sportuojančio žmogaus laikysena dažnai būna geresnė.

Lytis. Stuburas dažniau iškrypsta mergaitėms, jos daugiau sėdi, o berniukai yra judresni. Taip pat įtakos turi neuroendokrininiai pakitimai mergaitėms bręstant.

Amžiaus. Vyresnio amžiaus žmonėms stuburas palaipsniui gali įgauti „C“ formą.

Laikysenos formavimasis ir kitimas

Laikysena iš esmės yra išmokstama. Ji pradeda formuotis 2-3 mėnesį po gimimo, kai vaikas pradeda nulaikyti galvą. Baigia formuotis suaugus ir kinta visą gyvenimą.

Kūdikio stuburo linkis yra vienas C formos, senstant fiziologiniai stuburo linkiai nykstą ir grįžtama prie C formos.

Laikysena nėra statinė būsena – laikysena nuolat kinta erdvėje ir kiekvienam žmogui yra individuali.

Sveiki vaikai patys pradeda sėdėti, stovėti, jie  pagal savo poreikius ir laiką ima ropoti ir bėgioti.

Iki 18 mėnesių keliai yra O formos, iki 3 metų keliai šiek tiek X formos. Apie šeštus metus kojos išsitiesia.

Laikysenos problemų kyla vėlesniais vaiko gyvenimo metais – ilgas nefiziologinis stuburo apkrovimas, priverstinis ramus sėdėjimas veikia neigiamai vaiko  stuburą. (Todėl mokyklinukams, ypatingai pradinukams, rekomenduojama  pamokėlių metu padaryti keletą aktyvių pratimų).

Netaisyklinga laikysena, susiformavus vaikystėje  toliau vis progresuoja. Vaikai su silpna ir pažeista  laikysena kol gali kenčia nugaros skausmus (tai dažn.  pastebi ilgai būdami vienoje priverstinėje padėtyje). Kai nebegali pakęsti  skausmo, jie ima skustis. Vėliau, kai tenka įtemptai  dirbti ir padidėja raumenų apkrovimas, išryškėja  stuburo funkcijos sutrikimai ir nugaros ar kaklo  skausmai vis stiprėja.

Dirbant, užsiimant kasdienine veikla, aktyviai sportuojant laikysena keičiasi.

Kaip palaikyti taisyklingą laikyseną?

  • Dedant pakankamai pastangų, galima ne tik palaikyti esamą laikyseną, bet ir ją pagerinti.
  • Įtraukite stiprinimo ir tempimo pratimų programą: reguliarus pratimų atlikimas, skirtas stiprinti nugaros ir pilvo raumenis, padeda palaikyti taisyklingą laikyseną ir sumažinti apkrovą, tenkančią stuburui.
  • Kreipkitės į kineziterapeutą dėl laikysenos korekcijos: jei turite problemų su laikysena ar norite patobulinti savo laikyseną, kineziterapeutas gali atlikti išsamų laikysenos vertinimą ir parengti individualų laikysenos korekcijos planą. Tai gali padėti išvengti ateities sveikatos problemų ir pagerinti kasdienę savijautą.
  • Atkreipkite dėmesį į savo laikyseną kasdienėje veikloje, pavyzdžiui, dirbant prie kompiuterio, plaudami indus ar vaikščiodami.
  • Išlikite aktyvūs. Bet koks pratimas gali padėti pagerinti jūsų laikyseną, tačiau tam tikros rūšies pratimai gali būti ypač naudingi. Pvz. Joga, pilatesas.
  • Skirkite 10 minučių per dieną atlikdami paprastus tempimo pratimus, kad pagerintumėte laikyseną.
  • Palaikykite normalų kūno svorį. Perteklinis svoris gali susilpninti pilvo raumenis, sukelti dubens ir stuburo problemų bei prisidėti prie nugaros skausmo. Visa tai gali pakenkti jūsų laikysenai.
  • Avėkite patogius, žemakulnius batus. 
  • Įsitikinkite, kad darbo paviršiai yra jums patogiame aukštyje, nesvarbu, ar sėdite priešais kompiuterį, gaminate vakarienę ar vairuojate.
  • Stenkitės dažnai pakeisti sėdėjimo padėtį, nekryžiuokite kojų.

Laikydamiesi šių patarimų, galite palaikyti taisyklingą kūno laikyseną ir sumažinti traumų bei kūno diskomforto riziką. Taipogi tai padės jaustis energingesniems ir turėti geresnę gyvenimo kokybę.

Laikysenos gerinimo pratimai

Pateikiame keletą paprastų laikysenos gerinimo pratimų pavyzdžių, kuriuos galite atlikti namuose. 

Svarbu! Šie pratimai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Rekomenduojama kreiptis į kineziterapeutą, kuris gali padėti nustatyti problemą ir sudaryti jums individualų laikysenos korekcijos planą.

Krūtinės raumenų ištempimas

  •  Atsistokite tarpduryje.
  • Ištieskite rankas į šonus ir sulenkite 90 laipsnių per alkūnes. 
  • Padėkite delnus abiejose durų pusėse.
  • Ženkite didelį žingsnį atgal dešine koja, perkeldami svorį į priekį, į rankas. Turėtumėte jausti tempimą viršutinėje krūtinės srityje ir apatinėje dešinės kojos dalyje.
  • Palaikykite kelias sekundes.
  • Pakartokite tą pati su kaire koja.
  • Kartokite po kelis kartus kiekvienai pusei.

Kaklo ištempimas sėdint

  • Patogiai atsisėskite, atlošę pečius ir kojomis remdamiesi į grindis.
  • Dešine ranka laikykitės už kėdės – tai neleis jūsų pečiams kilti aukštyn.
  • Nuleiskite kairę ausį link kairiojo peties, kol pajusite tempimą, liemenį laikykite tiesiai. 
  • Palaikykite kelias sekundes.
  • Pakartokite kitoje pusėje – kaire ranka laikykitės už kėdės ir nuleiskite dešinę ausį prie dešiniojo peties.
  • Kartokite po kelis kartus kiekvienai pusei.

Pratimas nugaros ir pilvo raumenų stiprinimui

  • Pradinė padėtis: keturpėsčia, nugara tiesi, tiesios rankos remiasi į grindis.
  • Laikydami rankas po pečiais, o kelius po klubais, dešinę koją ištieskite už savęs.
  • Tuo pačiu metu ištieskite kairę ranką priekyje lygiagrečiai žemei.
  • Palaikykite dvi sekundes, tada pakartokite kitoje pusėje.
  • Atlikite 10–15 pakartojimų.

 „Tiltelis“

Pratimas skirtas sėdmenų ir apatinės nugaros dalies raumenims stiprinti.

  • Atsigulkite ant nugaros, sulenkite kelius, pėdos ant žemės.
  • Kelkite klubus į viršų, spausdami sėdmenis, ir laikykite kūną tiesioje linijoje.
  • Išaikykite poziciją kelias sekundes ir lėtai nusileiskite.
  • Atlikte 8-15 pakartojimų.

„Katė – karvė“

Pratimas, skirtas ištempti pilvo ir nugaros raumenis, gerinti lankstumą ir sumažinti diskomfortą nugaroje.

  • Pradinė padėtis: keturpėsčia, nugara tiesi, tiesios rankos remiasi į grindis. Rankas laikykite pečių plotyje, o kelius laikykite tiesiai žemiau klubų.
  • Giliai įkvėpkite, lenkdami apatinę nugaros dalį ir keldami galvą aukštyn, pakreipdami dubenį į priekį kaip „karvė“.
  • Giliai iškvėpkite ir įtraukite pilvą, išrieskite nugarą, kaip tą daro pikta katė, o galvą palenkite žemyn. Turi jaustis ryškus tempimas nugaroje, tempimo intensyvumą galima padidinti rankas pritraukus prie kelių. 
  • Išlaikykite tempimą kelias sekundes ir pakartokite kelis kartus.

Šis tekstas yra INNOVAMED intelektinė nuosavybė. Be leidimo kopijuoti draudžiama.

Domina kineziterapijos paslaugos?