Laikysena – individuali žmogaus, įprastinė padėtis, kai jis guli, sėdi, stovi, eina, bėga. Visa tai apima raumenų tonusą, sąnarių padėtį ir visų kūno dalių santykį tarpusavyje. Norint pagerinti sveikatą bei gyvenimo kokybę, taip pat išvengti sužeidimų, reikia stengtis išlaikyti taisyklingą laikyseną.
Laikysena skirstoma į statinę ir dinaminę:
Tai kūno padėtis, kai jis nejuda, pavyzdžiui, kai sėdi, stovi ar guli. Kūno segmentai yra surikiuoti ir palaikomi fiksuotose padėtyse. Tai paprastai pasiekiama koordinuojant ir sąveikaujant įvairioms raumenų grupėms, kurios veikia statiškai neutralizuodamos gravitaciją ir kitas jėgas.
Tai kūno padėtis judant, pavyzdžiui, einant, bėgant ar lenkiantis. Tai- veiksmingo judėjimo pagrindas.
Laikysena tiesiogiai susijusi su sveikata – iš pakitusios laikysenos galima spręsti apie fizinę asmens sveikatą ir nusiskundimus.
Didžiausias dėmesys skiriamas statinei kūno padėčiai (stovint). Ją vertinant nustatomi nukrypimai nuo normos (idealios) laikysenos, tačiau padėtys sėdint, atliekant kurią nors veiklą taip pat gali būti nusiskundimų priežastimi.
Dažniausia netaisyklingos laikysenos priežastis yra blogos laikysenos įprotis. Tai galima pastebėti tada, kai žmogus stovėdamas ar sėdėdamas ilgesnį laiką pradeda kūprintis. Taisyklingai laikysenai išlaikyti reikia stiprių, paslankių raumenų, lengvai prisitaikančių prie besikeičiančios aplinkos ir padėties.
Raumenų tonuso neatitikimas ar raumenų kontraktūra, pvz. įtemptas klubinis juosmens raumuo didina juosmeninės dalies lordozę).
Skausmas taip pat gali būti blogos laikysenos priežastimi. Nervų šaknelės užspaudimas juosmeninėje stuburo dalyje sukelia skausmą ir žmogus nesąmoningai iškreipia stuburą, kad mažiau skaudėtų.
Kvėpavimo funkcijos sutrikimas, bendras silpnumas, per didelis svoris taip pat gali būti blogos laikysenos priežastimi. Nustačius priežastį ir ją pašalinus nesunku koreguoti laikysenos sutrikimus.
Struktūrinės deformacijos gali būti įgimtos, atsiradusios dėl vystymosi problemų, dėl traumų ar ligos. Didelis kojų ilgio skirtumas ar stuburo anomalija labai veikia laikyseną. Paprastai struktūrinės deformacijos pažeidžia kaulinį audinį, jas sudėtinga koreguoti įprastomis priemonėmis, dažnai reikalinga chirurginė pagalba. Tačiau galima sumažinti simptomų pasireiškimą taikant kompensacines priemones.
Žmogaus psichoemocinės būsenos, pvz. baimė, džiaugsmas, depresija.
Raumenų treniruotumas, pvz. raumeningo, sportuojančio žmogaus laikysena dažnai būna geresnė.
Lytis. Stuburas dažniau iškrypsta mergaitėms, jos daugiau sėdi, o berniukai yra judresni. Taip pat įtakos turi neuroendokrininiai pakitimai mergaitėms bręstant.
Amžiaus. Vyresnio amžiaus žmonėms stuburas palaipsniui gali įgauti „C“ formą.
Laikysena iš esmės yra išmokstama. Ji pradeda formuotis 2-3 mėnesį po gimimo, kai vaikas pradeda nulaikyti galvą. Baigia formuotis suaugus ir kinta visą gyvenimą.
Kūdikio stuburo linkis yra vienas C formos, senstant fiziologiniai stuburo linkiai nykstą ir grįžtama prie C formos.
Laikysena nėra statinė būsena – laikysena nuolat kinta erdvėje ir kiekvienam žmogui yra individuali.
Sveiki vaikai patys pradeda sėdėti, stovėti, jie pagal savo poreikius ir laiką ima ropoti ir bėgioti.
Iki 18 mėnesių keliai yra O formos, iki 3 metų keliai šiek tiek X formos. Apie šeštus metus kojos išsitiesia.
Laikysenos problemų kyla vėlesniais vaiko gyvenimo metais – ilgas nefiziologinis stuburo apkrovimas, priverstinis ramus sėdėjimas veikia neigiamai vaiko stuburą. (Todėl mokyklinukams, ypatingai pradinukams, rekomenduojama pamokėlių metu padaryti keletą aktyvių pratimų).
Netaisyklinga laikysena, susiformavus vaikystėje toliau vis progresuoja. Vaikai su silpna ir pažeista laikysena kol gali kenčia nugaros skausmus (tai dažn. pastebi ilgai būdami vienoje priverstinėje padėtyje). Kai nebegali pakęsti skausmo, jie ima skustis. Vėliau, kai tenka įtemptai dirbti ir padidėja raumenų apkrovimas, išryškėja stuburo funkcijos sutrikimai ir nugaros ar kaklo skausmai vis stiprėja.
Dirbant, užsiimant kasdienine veikla, aktyviai sportuojant laikysena keičiasi.
Šie laikysenos tipai padeda suprasti, kaip žmogaus kūnas laikosi ir juda. Rūpinimasis teisinga laikysena gali padėti išvengti fizinių problemų ir pagerinti bendrą kūno ir emocinę sveikatą.
Optimali laikysena yra kai:
Pečiai atitraukti atgal ir nuleisti žemyn;
Krūtininis stuburo linkis tik šiek tiek išsikišęs į priekį;
Mentės neatsikišę;
Neišreikšta kifozė;
Raktikauliai horizontaliai arba šiek tiek pakrypę į viršų;
Žiūrint iš priekio, smakras yra nuo 5 iki 10 cm nuo krūtinkaulio duobutės.
Kifozinė- lordozinė laikysena, kai:
Galva – palinkusi į priekį;
Kaklas – per daug ištiestas;
Mentės – atitrauktos;
Krūtininė dalis – per daug išlenkta (kifozė);
Juosmeninė dalis – per daug ištiesta (lordozė);
Dubuo – pasviręs pirmyn;
Klubų sąnariai – lenkimo padėties;
Kelių sąnariai – nedidelio laipsnio tiesimo padėties;
Čiurnų sąnariai – nedidelio laipsnio pėdos lenkimo padėties dėl blauzdos pakrypimo atgal.
Pakumpusi laikysena, kai:
Galva – ištiesta;
Krūtininė dalis – per daug išgaubta (kifozė);
Juosmeninė dalis – plokščia, pasvirusi atgal;
Klubų sąnariai – per daug ištiesti;
Dubuo – pasislinkęs pirmyn;
Kelių sąnariai – per daug ištiesti ;
Čiurnų sąnariai – neutralios padėties.
Tiesi laikysena, kai:
Galva – palinkusi pirmyn;
Kaklas – nelabai ištiestas;
Krūtininė dalis – viršutinė per daug išlenkta, apatinė tiesi;
Juosmeninė dalis – ištiesta;
Dubuo – pasviręs atgal;
Klubų sąnariai – ištiesti;
Keliai – ištiesti;
Čiurnos – plantarinės fleksijos (Pėdos lenkimas nuo savęs).
Laikydamiesi šių patarimų, galite palaikyti taisyklingą kūno laikyseną ir sumažinti traumų bei kūno diskomforto riziką. Taipogi tai padės jaustis energingesniems ir turėti geresnę gyvenimo kokybę.
Šios metodikos gali būti naudojamos atskirai arba kartu, siekiant gauti išsamų ir tikslesnį kūno laikysenos įvertinimą. Svarbu pasirinkti metodą, kuris atitiktų individualius poreikius ir tikslus.
Šis tekstas yra INNOVAMED intelektinė nuosavybė. Be leidimo kopijuoti draudžiama.
