arrow-left Skaitiniai ir įdomybės

Judesių koordinacija ir jos lavinimo rekomendacijos

Žmogaus judesių valdymą apibūdina dvi fizinės savybės: koordinaciniai gebėjimai ir pusiausvyra.

Pusiausvyra – tai sugebėjimas išlaikyti stabilią kūno padėtį, esant mažam atramos plotui, atliekant įvairius judesius vietoje ar judant įvairiu greičiu.

Koordinacija – tai gebėjimas derinti judesius arba veiksmus, juos greitai ir gerai išmokti. Koordinacija priklauso nuo jaudinimo ir slopinimo procesų derinimo centrinėje nervų sistemoje. Ji priklauso ir nuo kitų fizinių ypatybių – tokių, kaip jėga, greitumas, lankstumas. Su amžiumi koordinacija ima prastėti, kartu prastėja ir judesių kokybė.

Judesių koordinacija –tai žmogaus gebėjimas greitai išmokti naujų judesių, jungti šiuos judesius į derinius, perdirbti išmoktas judesių formas, juos tiksliai atlikti standartinėmis ir besikeičiančiomis sąlygomis. Vikrumas, judesių tikslumas, koordinacija paprastai yra įgimtos savybės. Judesių koordinacija išsivysto tik po pirmųjų trijų gyvenimo metų. Žmonės turintys didesnę judėjimo įgūdžių įvairovę, paprastai pasižymi ir geresniais koordinaciniais sugebėjimais, nes naudojant jau išmoktus judesius greičiau ir lengviau išmokstami ir įsisavinami nauji.

Koordinacijos rūšys:

  • Tarp raumeninė koordinacija – raumenų ir/ar jų grupių dalyvaujančių atliekant judesį veiklos derinimas CNS. Vienas iš veiksnių, lemiančių raumenų susitraukimo jėgą, judesių techniką, darbo ekonomiškumą.
  • Vidinė raumens koordinacija – vieno raumens motorinių vienetų darni veikla.

Tipai:

  • Galūniniai – judesiai atliekami viena galūne.
  • Tarp galūniniai – dviejų ar daugiau galūnių atliekamų judesių suderinimas.
  • Akių – judesio – jungia regos ir motorinius sugebėjimus pvz.: eiti pagal nubrėžtą liniją, rašyti, vairuoti.

Koordinaciniai gebėjimai:

  • Pusiausvyra.
  • Erdvinė orientacija.
  • Ritmo pojūtis.
  • Raumenų tonuso reguliavimas judesio metu.
  • Judesio krypties ir greičio kitimas eigoje.
  • Judesių suderinamumas.

Koordinaciją pažeidžiantys veiksniai:

  • Trauminis galvos smegenų pažeidimas.
  • Alkoholizmas.
  • Infekcija.
  • Neuropatija.
  • Nugaros smegenų pažeidimas.
  • Išsėtinė sklerozė.
  • Parkinsono liga.
  • Insultas.
  • Genetinės ligos.
  • Cerebrinis paralyžius.
  • Auglys.

Struktūrų pažeidimų sukelti simptomai

SMEGENĖLĖS

  • Hipotonija.
  • Dizmetrija.
  • Adiadochokinezė.
  • Tremoras judesio metu (išnyksta ramybėje).
  • Judesio dekompozicija.
  • Ataksija.
  • Dizartrija.
  • Nistagmas.

PAMATO BRANDULIAI

  • Akinezija.
  • Bradikinezė.
  • Rigidiškumas.
  • Tremoras ramybėje (gali išnykti judesio metu).

Pamato branduoliai

Pamato branduolių funkcija yra kontroliuoti judesius, taip pat slopinti sąmoningus judesius, judesio tipo parinkimus susijusius su mokymusi (išmokimu). Pamato branduoliai yra grupė branduolių,  išsidėsčiusių smegenų žievės pamatinėje dalyje:

  • Migdolinis kūnas.
  • Užtvara.
  • Uodeguotasis branduolys: galva, kūnas, uodega.
  • Lęšinis branduolys: blyškusis kamuolys ir kiautas. Dryžuotasis kūnas.

Pamato branduolių pažeidimo simptomai:

  • Bardikinezė sulėtėję judesiai ir/arba sumažėjęs jų skaičius. Bardikinezė gali pasireikšti daugeliu būdų: sumažėję rankų mostai; lėta, šlepsinti eisena. Progresuojant bardikinezėmis simptomams palaipsniui pereinama prie akinezijos.
  • Akinezija – negalėjimas pradėti judesio. Akinezija – stebimas  vėlesnėje parkinsonizmo stadijoje. Šis deficitas susijęs  su klaidingu stabilios pozos  suvokimu ir palaikymu. Prireikia milžiniško dėmesio, koncentracijos ir pastangų  atlikti paprasčiausią judesį.
  • Rigidiškumas – padidėjęs raumenų tonusas, sukeliantis didesnį pasipriešinimą pasyviems judesiams. Pastovus arba pastovus su atsipalaidavimo tarpsniais.
  • Tremoras – tai nevalingi, ritmiški, drebulio tipo judesiai stebimi ramybėje. Dažniausiai paveikiami pirštai, delnai, rečiau galva. Ramybės tremoras dažniausiai sumažėja ar išnyksta atliekant tikslingą judesį, bet gali padidėti emocinio streso metu.

Kiti koordinacijai būtini komponentai:

  • Raumenų jėga.
  • Lankstumas ir judesių amplitudė.
  • Propriorecepcija.
  • Rega.

Koordinacijos lavinimo praktinės rekomendacijos:

  • Pradėti nuo paprastų judesių, pereinant prie sudėtingesnių.
  • Naudoti sensorines priemones.
  • Lavinti judesių atlikimo tikslumą.
  • Didelį dėmesį skirti stabilizavimui.
  • Stengtis atkurti realias, gyvenimiškas užduotis.
  • Koordinacijos apsunkinimas: mažinamas atramos plotas, rega, pusiausvyros aparato sujudinimas, tempo padidinimas, taip pat trumpinti laiką, kad tą pačią užduotį reikėtų atlikti vis greičiau.
  • Atlikti pratimus, reikalaujančius smulkių rankų pirštų judesių.
  • Įjungti vis daugiau užduočių vienu metu.
  • Pridėti suvokimo užduotis.
  • Naujus judesius mokintis nepavargus.
  • Išmoktus judesius galima tobulinti esant nuovargiui.

Judesių lavinimo metodikos:

  1. Vieno ilgo funkcinio judesio suskaldymas į daug atskirų judesių ir mokinti palaipsniui apjungiant.
  2. Atlikti vieną vientisą judesį.

Judesių valdymo pakopos:

  1. Žinojimas. Judesiai turi būti mokinami tol, kol jie stabilizuojasi, susidaro dinaminis judesio  stereotipas ir judesys tampa automatizuotas.
  2. Mokėjimas. Greitas ir tikslingas judesių ir jų derinių išmokimas.
  3. Įgūdis. Tikslingi judesiai standartinėmis sąlygomis.
  4. Automatizmas. Tikslingi judesiai besikeičiančiomis sąlygomis, kintančiomis laiko ir erdvės atžvilgiu.

Smulkioji ir stambioji motorika:

  • Koordinacijos testai gali būti padalinti į dvi dalis: smulkiosios ir stambiosios motorikos.
  • Stambiosios motorikos testai apima pusiausvyros, laikysenos ir didžiųjų raumenų grupių dalyvavimo judesyje vertinimą. Pavyzdžiui ropojimas, klūpėjimas, stovėjimas, vaikščiojimas, bėgimas.
  • Smulkiosios motorikos testai apima smulkiųjų raumenų grupių, dalyvaujančiųjų judesyje, įvertinimą. Pavyzdžiui stebima, kaip ranka manipuliuojami daiktai; pirštų miklumas: įgudęs, kontroliuojamas smulkių daiktų valdymas.

Šis tekstas yra INNOVAMED intelektinė nuosavybė. Be leidimo kopijuoti draudžiama.