Kas yra jėga ir kaip ją padidinti?

Raumenys yra ne tik kūno judamojo aparato dalis – jų veikla daug platesnė ir svarbesnė. Be judėjimo funkcijos, raumenys padeda išlaikyti kūną vertikalioje padėtyje, kvėpavimo raumenų dėka mes kvėpuojame, dirbdami raumenys gamina šilumą. Raumenys dalyvauja ir kraujo apykaitoje – susitraukdami stumia kraują venomis aukštyn link širdies. Kad nemažėtų raumenų masė, jėga ir ištvermė, jie turi reguliariai dirbti. Mažas fizinis aktyvumas yra svarbus mažos raumenų masės ir mažos raumenų jėgos rizikos veiksnys bet kokio amžiaus žmonėms. Toliau plačiau apibūdinsime jėgą, jos rūšis, jėgos atsiradimo mechanizmą, jėgos lavinimo svarbą ir pateiksime efektyvius jėgos lavinimo būdus.

Kas yra jėga?

Jėga – tai organizmo gebėjimas įveikti išorės pasipriešinimą arba priešintis jam raumenų susitraukimo pagalba. Tai veiksnys, kuris keičia ar bando keisti ramybės būseną ar sukelia judesį. Jėga gali būti vertinama niutonais ar kilogramais. Asmens jėgą daugiausia lemia tai, kokią raumenų masę jis turi ir koks jos darbingumas. Pagal tai gali būti matuojama, kiek asmuo gali pakelti, stumti arba traukti pilnu pajėgumu.

Jėgos rūšys

Yra išskiriamos šešios jėgos rūšys: maksimali jėga, greitumo jėga, sprogstamoji jėga, jėgos ištvermė, statinė jėga bei dinaminė jėga.

Maksimali jėga – didžiausia jėga, pasiekiama vienkartinio valingo raumens susitraukimo metu, t.y. didžiausias svoris, kurį žmogus gali pakelti tik vieną kartą.

Greitumo jėga – tai raumens gebėjimas greitai ir galingai įveikti išorinį pasipriešinimą.

Sprogstamoji jėga – tai raumens gebėjimas pasiekti maksimalią jėgą judesio pradžioje arba viduryje ir po to palengva ją mažinti. Tokia jėgos rūšis dažniausiai pastebima šuoliuose, kai labai staigiai reikia raumeniui susitraukti šuolio pradžioje, o vėliau jėga palengva mažėja.

Jėgos ištvermė – tai raumens gebėjimas stipriai ir ilgą laiką įsitempti, priešintis nuovargiui. Raumens susitraukimo greitis nėra pagrindinis veiksnys. Daug svarbiau yra pakartojimų skaičius, kad yra pasiekiama raumens susitraukimo jėga ir tai galime pakartojame daug kartų, priešingai nei maksimaliai jėgai.

Statinė jėga – raumenys įsitempia, bet jų ilgis nekinta, bet gali kisti įsitempimo dydis, kai į darbą yra pajungiamų daugiau raumens skaidulų. Puikus pratimo pavyzdys: kėdės padėtis prie sienos.

Dinaminė jėga – raumenys įsitempdami trumpėja arba ilgėja. Tai gali būti įvairūs judesiai: pritūpimai, pasistiebimai, atsilenkimai, atsispaudimai ir pan.

Kaip atsiranda jėga?

Kai nervų sistemos signalas pasiekia nervų ir raumenų jungtį, motorinis neuronas išleidžia cheminį pranešimą, kuris sukelia cheminę reakciją raumenyse – yra išskiriami cheminiai mediatoriai – acetilcholinai. Acetilcholinas prisijungia prie raumens skaidulų membranos receptorių. Kai acetilcholinas pasiekia receptorius ant raumenų skaidulų membranų, atsiveria membranos kanalai ir prasideda atsipalaidavusių raumenų skaidulų susitraukiantis procesas: 

  • Atviri kanalai leidžia natrio jonams patekti į raumenų skaidulų citoplazmą;
  • Natrio antplūdis taip pat siunčia pranešimą raumenų skaiduloje, kad sukeltų išsiskiriančių kalcio jonų išsiskyrimą;
  • Kalcio jonai difunduoja į raumenų skaidulas;
  • Raumeninių skaidulų viduje esantys baltymai aktinas ir miozinas yra organizuojami į ilgas grandines, kurios gali sąveikauti tarpusavyje, persitvarkydamos, kad sutrumpėtų ir atsipalaiduotų;
  • Ryšys tarp baltymų grandinių raumenų ląstelėse keičiasi, o tai lemia susitraukimą.

Raumenų veiklos jėga yra tiesiogiai perduodama iš raumenų jungiamojo audinio per sausgysles, kurios traukia kaulus savo tvirtinimosi vietose. Nutraukus raumenų skaidulų impulsą sukeliančio motorinio neurono stimuliaciją, sustabdoma cheminė reakcija, sukelianti raumenų skaidulų baltymų pertvarką. Tai pakeičia cheminius procesus raumenų skaidulose ir raumenys atsipalaiduoja.

Raumeninių skaidulų tipai:

  • Lėto tipo skaidulos (I tipo);
  • Greito tipo skaidulos A (IIa tipo);
  • Greito tipo skaidulos B (IIb tipo).

Lėto tipo skaidulos (I tipo):

  • Susitraukimo laikas yra lėtas;
  • Motoneuronas mažas dėl ko reikia didelio ir stipraus impulso, kad raumuo būtų suaktyvuotas;
  • Pasipriešinimas nuovargiui yra didelis;
  • Naudojama aerobiniai veiklai;
  • Pagaminama jėga yra nedidelė;
  • Mitochondrijų tankis didelis;
  • Kapiliarų tankis aukštas;
  • Oksidacinė talpa didelė;
  • Glikolizės talpa maža;
  • Energijos gaunama iš trigliceridų.

Greito tipo skaidulos A (IIa tipo):

  • Susitraukimo laikas yra greitas;
  • Motoneuronas didelis;
  • Pasipriešinimas nuovargiui yra vidutinis;
  • Naudojama ilgo laiko anaerobiniai veiklai;
  • Pagaminama jėga yra didelė;
  • Mitochondrijų tankis didelis;
  • Kapiliarų tankis vidutinis;
  • Oksidacinė talpa didelė;
  • Glikolizės talpa didelį;
  • Energijos gaunama iš CP glikogenų.

Greito tipo skaidulos B (IIb tipo):

  • Susitraukimo laikas yra labai greitai;
  • Motoneuronas labai didelis;
  • Pasipriešinimas nuovargiui yra mažas;
  • Naudojama trumpo laiko anaerobiniai veiklai;
  • Pagaminama jėga yra labai didelė;
  • Mitochondrijų tankis mažas;
  • Kapiliarų tankis mažas;
  • Oksidacinė talpa maža;
  • Glikolizės talpa didelė;
  • Energijos gaunama iš CP glikogenų.

Įtampos ir laiko lyginimas:

Esant tokiai pat įtampai į raumens trūkčiojimą greito tipo raumenų skaidulos reaguoja labai greitai, bet greitai ir atsipalaiduoja, o lėto tipo skaidulos į raumens trūkčiojimą reaguoja lėtai ir atsipalaiduoja taip pat lėtai.

Raumenų jėgą lemiantys veiksniai: 

  • Raumens dydis;
  • Raumens ilgis;
  • Raumens kompozicija;
  • Biomechaninės ypatybės;
  • Vidinė raumenų koordinacija;
  • Tarpraumeninė koordinacija;
  • Valingų pastangų dydis;
  • Nervinių impulsų stiprumas ir dažnis;
  • Raumens elastingumas;
  • Tempimo refleksas;
  • Emocinė būklė.

Raumenų aktyvavimo lygis pasireiškia:

  • Kontroliuojamu įtampos kitimu: įtampos didėjimu arba mažėjimu. Įdėjus daugiau darbo bus aktyvuojama daugiau raumeninių skaidulų ir atvirkščiai, įdėjus mažiau darbo bus aktyvuojama mažiau raumeninių skaidulų.
  • Ilgio kitimu: raumens ilgėjimu arba trumpėjimu. Nugalint pasipriešinimo jėgą raumens ilgis trumpėja, pralaimint jėgai raumens ilgis ilgėja arba nekinta.

Raumenų aktyvacija

Erdvinė rekrutacija

Kai susitraukimo jėga reikalinga didesnė, tai motorinių vienetų dalyvaujančių raumens susitraukime irgi padaugėja. Valingo susitraukimo metu motorinių vienetų erdvinė rekrutacija vyksta pagal Henneman principą: pirmiausia rekrutuojamos lėto tipo (I tipo) skaidulos, kai visos šio tipo skaidulos yra rekrutuotos, rekrutuojamos IIa tipo skaidulos bei galiausiai rekrutuojamos greito tipo skaidulos IIb. 

Atliekant maksimalios raumenų jėgos treniravimą reikia naudoti >75 proc. maksimalios raumenų jėgos arba 75 proc. vieno maksimalaus pakartojimo.

Laikinoji rekrutacija

Nulemia raumens susitraukimo jėgos ir greičio pritaikymą. Kadangi kiekvienas impulsas sukelia tokį patį mechaninį atsaką, tokie raumenų dilgčiojimai sumuojasi ir kai dažnis yra pakankamai didelis dilgčiojimai susilieja į tetaninį susitraukimą.

Sinchronizacija

Raumens susitraukimo metu, CNS siunčiami impulsai yra sichronizuoti pailgosiose smegenyse. Renshaw grandinė yra atsakinga už inhibiciją (slopinimą), kuri nulemia sinchronizaciją. Gebėjimas sinchronizuoti motorinius vienetus yra vadinamas intraraumenine koordinacija. Valingos veiklos metu, kai reikia ne daug jėgos, raumenų skaidulų susitraukimas yra asichronizuotas. Sinchronizacija didėja didėjant raumens susitraukimo jėgai.

Raumens susitraukimo tipai:

  • Izometrinis (statinis) raumens susitraukimas – kai jėga generuojama nekintant raumens ilgiui.
  • Dinaminis raumens darbas (ekscentrinis, koncentrinis) – kai jėga generuojama kintant raumens ilgiui.
  • Izokinetinis raumens susitraukimas – kai judesys yra atliekamas vienodu kampiniu greičiu.
  • Izotoninis raumens darbas – kai visas judesys yra atliekamas vienodomis raumens pastangomis.

Organizmo adaptacija jėgos treniruotei:

  • Didėja motorinių vienetų kiekis;
  • Gerėja nervinė raumeninė koordinacija; 
  • Stambėja kaulai;
  • Tvirtėja sausgyslės; 
  • Raumens hipertrofija;
  • Keičiasi raumeninių skaidulų tipų santykis.

Jėgos lavinimui galime naudoti:

  • Kūno svorį;
  • Papildomus svorius;
  • Pasipriešinimo (elastinės) gumos;
  • Treniruoklius.

Praktinės jėgos lavinimo rekomendacijos:

  • Pradėti lavinti stambiųjų raumenų grupių jėgą, vėliau pereinama prie vidutinių ir smulkiųjų raumenų;
  • Judesius atlikti pilna sąnario amplitude;
  • Atlikti nugalintį ir ”užleidžiantį-ekscentrinį” darbą;
  • Saugus ir didinantis raumenų jėgą pasipriešinimas – apie 75 % vieno kartojimo maksimumo;
  • Kartojimų skaičius gali būti nuo 1 iki 15 ir daugiau;
  • Optimalus poilsio intervalas tarp pratimų – 1–3 min. Siekiant maksimalaus efektyvumo  – 10 min.

Pakartojimų skaičius:

  • Pakartojimų skaičius: 1-5 lavinama maksimali jėga, skatinama hipertrofija;
  • Pakartojimų skaičius: 6-12 lavinama jėga, skatinama hipertrofija;
  • >12 lavinama jėgos ištvermė, skatinama hipertrofija;
  • Pakartojimų skaičius ≠ krūvis;
  • Serijų skaičius: 3-5.

Apkrova ir pakartojimų skaičius:

  • <50 proc. 1 rep. max. – pratimą kartoti galima ilgai, raumenų tonuso didėjimas;
  • 50-70 proc. riebalinio audinio „deginimas“, lavinama jėgos ištvermė, kartojimų skaičius virš 20.;
  • 70-85 proc. jėgos lavinimas, 8-12 (15) pakartojimų;
  • 80-90 proc. raumenų masės augimas, 6 – 10 pakartojimų;
  • 90-100 proc. lavinama maksimali jėga, 1-5 pakartojimai.

Raumenų tonuso vertinimas:

Raumenų tonusas – nuolatinis ir pasyvus dalinis raumenų susitraukimas arba raumens atsparumas pasyviam tempimui ramybės būsenos metu.

Raumenų tonusai gali būti:

  • Didelis tonusas – hipertonusas;
  • Mažas tonusas – hipotonusas;
  • Stiprus tonusas – gali pereiti į spastiškumą;
  • Tonuso nebuvimas – plegija.

Vertinimo metodai:

  • Modifikuota Ashworth skalė;
  • Instrumentinis – Miotonmetrija;
  • EMG;
  • TMG.

Modifikuota Ashworth skalė:

0 – raumenų tonusas nepadidėjęs;

1 – nežymus raumenų tonuso padidėjimas pasireiškiantis minimaliu pasipriešinimu judesio gale, kai pažeista galūnė lenkiama ar tiesiama.

1+ – nežymus raumenų tonuso padidėjimas pasireiškiantis minimaliu pasipriešinimu atlikus mažiau nei pusę judesio.

2 – labiau padidėjęs raumenų tonusas atliekant daugumą judesių, tačiau pažeista galūnė judinama lengvai.

3 – žymus raumenų tonuso padidėjimas. Sunkiai atliekamas pasyvus judesys.

4 – pažeista galūnė rigidiška atliekant tiesimo ir lenkimo judesį.

Elektromiografija ir biogrįžtamasis ryšys

Elektromiografija yra klinikinė technika, kuri fiksuoja raumenų elektrinį aktyvumą ir yra naudojama diagnostiniams tikslams. Naudojami arba paviršiniai elektrodai arba adatiniai elektrodai. Elektromiografija taip pat naudojama vertinti nervo laidumą.

Indikacijos: 

  • Raumenų reedukacija;
  • Izomotrinės ir izotoninės raumenų jėgos didinimas;
  • Raumenų spazmo mažinimas;
  • Skausmo mažinimas.

Kontraindikacijos:

  • Griaučių raumenų sistemos būklės, kurias raumenų susitraukimas paaštrintų.

Raumenų jėgos matavimo, vertinimo, testavimo būdai:

  • 1 rep. Max./5 rep. Max/ 10 rep. Max.;
  • Manualinis testavimas – Lovett skalė;
  • Funkciniai testai;
  • Rankiniai dinamometrai;
  • Elektriniai traukimo-stūmimo dinamometrai;
  • Dinamometrų sistemos.

Lovett skalė

5 – sugeba atlikti judesį pilna amplitude nugalint  gravitacijos jėgą su maksimaliu pasipriešinimu.

4 – sugeba atlikti judesį pilna amplitude nugalint  gravitacijos jėgą su nedideliu pasipriešinimu.

3 – sugeba atlikti judesį pilna amplitude nugalint  gravitacijos jėgą.

2 – sugeba aktyvus judesys pilna amplitude pašalinus  gravitacinę jėgą.

1 – nėra judesio, matomas ar apčiuopiamas tik raumens  susitraukimas.

0 – nėra raumens susitraukimo.

Funkciniai testai:

  • Atsispaudimas;
  • Pritūpimai viena koja.

Biodex sistema

Kontraindikacijos raumenų jėgos testavimui:

  • Sąnario nestabilumas;
  • Lūžiai;
  • Pooperacinis periodas;
  • Sąnario skausmas;
  • Raumenų, sausgyslių pažeidimai;
  • Skausmą malšinantys vaistai.

Šis tekstas yra INNOVAMED intelektinė nuosavybė. Be leidimo kopijuoti draudžiama.