arrow-left Skaitiniai ir įdomybės

Greitumas ir vikrumas. Kaip juos lavinti?

GREITUMAS

Greitumas – tai žmogaus fizinė ypatybė atlikti judesį ar seriją judesių per trumpiausią galimą laiką. Taip pat greitumą galima apibrėžti kaip žmogaus fizinę  ypatybę, gebėjimą greitai atlikti atskirų kūno dalių judesį arba jų kompleksą, greitai pernešti visą kūno masę iš vienos vietos į kitą, išvystyti didelį kūno masės  judėjimo greitį per trumpą laiką.

Greitis – kūno įveiktas atstumas per laiko vienetą.

Greitumo rūšys:

  • Maksimalus greitumas;
  • Greitumo jėga;
  • Greitumo ištvermė.

Greitumo funkcinis pasireiškimas:

  • Didelis judesio greitis;
  • Didelis judesių dažnumas;
  • Nedidelis reakcijos laikas.

Judesio reakcija skirstoma į:

  1. Sensorinė fazė – trunkanti nuo signalo atsiradimo momento iki pirmųjų raumenų aktyvumo požymių.
  2. Prieš motorinė fazė – elektromechaninis tarpsnis tęsiasi nuo elektrinio raumenų aktyvumo atsiradimo iki judesio pradžios. Šis tarpsnis yra stabiliausias ir trunka 0,025 – 0,06 sek.
  3. Judėjimo fazė – trunka nuo judesio pradžios iki jo pabaigos (pvz., smūgis į kamuolį).

Greitumą lemiantys veiksmai:

  • Psichomotorinės reakcijos laikas – Psichomotorinė reakcija vadinama laiko tarpas nuo receptoriaus padirginimo iki raumens susitraukimo pradžios. (Psichomotorinės reakcijos greitis ypač svarbus bėgant trumpus nuotolius);
  • Judesių dažnis. maksimalus judesių dažnumas, priklausantis nuo centrinės nervų sistemos paslankumo, motorinių centrų gebėjimo greitai pereiti iš dirginimo į slopinimą ir atvirkščiai;
  • Raumens/ raumenų grupių susitraukimo greitis. Raumens susitraukimo greitis, t. y. vienkartinio judesio greitis, kuris priklauso nuo siunčiamų iš centrinės nervų sistemos į raumenį impulsų dydžio, nuo raumens gebėjimo tuos impulsus priimti, taip pat nuo raumens treniruotumo, jėgos, mechaninės energijos gamybos greičio pačiame raumenyje.

Judesių greitumą lemiantys veiksniai:

  1. Nervinių procesų paslankumas. Tai yra kaip greitai raumenų jaudinimą keičia slopinimas, ir atvirkščiai. Nuo šio veiksmo priklauso raumenų susitraukimo ir atsipalaidavimo greitumas.
  2. Raumenų jėgos išugdymo lygis. Daugelio sporto šakų judesius reikia atlikti ir greitai, ir didele raumenų jėga. Tokie turi būti sprinto bėgiko ar šuolininko atsispyrimai, krepšininko judesiai kovojant dėl kamuolio ir pan. Pagerinus jėgos rodiklius, šiuos judesius galima atlikti greičiau, sėkmingiau. Geri jėgos rodikliai leidžia padidinti judesių greitumą ir dažnumą.
  3. Raumenų elastingumas, sąnarių paslankumas. Specialiais pratimais galima padidinti raumenų elastingumą, sumažinti raumenų antagonistų pasipriešinimą ir pagerinti sąnarių paslankumą. Tai ypač svarbu atliekant didelės amplitudės judesį.
  4. Sporto technikos įvaldymas. Įvaldom šabloną (žinoma kas atliekama) – galim didinti jo greitį.
  5. Ištvermės išugdymo lygis. Ištvermės išugdymo lygis. Daugelyje sporto šakų didžiausiąjį judesių greitį reikia išlaikyti ilgesnį laiką. Tam reikia specialiosios ištvermės. Labai geri ištvermės rodikliai taip pat padeda didinti judesių greitį bei tempą.
  6. Valios savybės. Atliekant judesius didžiausiuoju greičiu, svarbu sutelkti valios pastangas užduočiai įvykdyti. Valios pastangos padidina efektorinių nervinių impulsų dažnumą, o tai savo ruožtu leidžia pagreitinti judesius. Daug lemia kovinga prieš startinė būsena.
  7. Biocheminiai procesai raumenyse. Svarbu, kiek raumenyse yra energinių medžiagų (ATF ir kreatinfosfato) atsargų, koks ATF skilimo ir ATF resintezės greitis. Įveikiant didžiausiojo intensyvumo krūvį (500 m bėgimas), organizmas stokoja deguonies (O2), dėl to kraujyje pagausėja pieno rūgšties. Organizmo buferinių sistemų pajėgumas greitai pašalinti deguonies trūkumą yra labai reikšmingas atliekant įvairius greitumo pratimus.

Greitumo lavinimo rekomendacijos:

  • Išorės sąlygų palengvinimas ir papildomų jėgų, greitinančių judesį, panaudojimas;
  • Besikeičiančio pasipriešinimo pratimai;
  • Lyderiavimas ir sensomotorinė greitumo aktyvacija;
  • Įsibėgėjimo efektas ir greitinantys judesiai;
  • Erdvės ir laiko ribų susiaurinimas.

Sporto pratimus atlikti su mažesnio svorio įrankiu, todėl judesys būna greitesnis. Susidaręs stereotipas perkeliamas į judesį, atliekama su normalaus svorio prietaisu.

Keblumų kyla dėl pratimų įveikiant sportininko svorį. Šiuo atveju reikia: a) mažinti sportininko svorį; b) mažinti aplinkos pasipriešinimą (bėgimas pavėjui, plaukimas pasroviui).

Pastebėta, kad judėjimo greitis gali laikinai padidėti dėl prieš tai atliktų pratimų, turinčių didesnį pasipriešinimo poveikį: šuoliukų su svoriu – prieš šokant į aukštį; pasunkinto rutulio stūmimo – prieš stumiant įprastą rutulį ir pan. Efektyvesnis greitumo lavinimas.

Lyderiavimas – tai grupė tokių veiksmų, kaip bėgimas paskui partnerį, važiavimas pavymui (lipant ant kulnų) dviračiu ir kt. Antrą grupę sudaro veiksmai sensoriniu būdu nurodant greitumo dydžius specialiais: šviesos, garso vedliu ir kt. Tokie garso signalai ne tik informuoja sportininką apie įdedamų pastangų pobūdį, bet ir stimuliuoja bei didina judesio greitumą.

Viena iš judesių greitumo padidinimo sąlygų – įsibėgėjimo greičio (įbėgio) didinimas. Čia gali padėti papildomi judesiai (papildomas posūkis metant kūjį, stumiant rutulį). Kartais papildomi greitėjantys judesiai būtini baigiamoje judesių fazėje. Pavyzdžiui, atraminių gimnastikos šuolių metu prieš nutupiant liepiama paliesti viršuje kabantį daiktą – taip galima padidinti judesių greitumą atsispyrimo rankomis nuo prietaiso momentu.

Trumpinama bendroji pratimų atlikimo trukmė ir erdvinės sąlygos, pvz., sutrumpinamas bėgimo nuotolis imtynių bei žaidimo laikas, sumažinami aikštės matmenys, dėl to padidėja judesio greitis.

Bendrosios rekomendacijos

  • Atlikti apšilimą;
  • Užtikrinti, kad atliekamo judesio šablonas yra optimalus;
  • Seriją pradėti optimalioje pradinėje padėtyje;
  • Stengtis kuo greičiau atlikti judesį;
  • Atlikti judesį esant kuo mažesniam išoriniam pasipriešinimui;
  • Optimali vienos serijos trukmė nuo 100 ms iki 10 s;
  • Po kiekvieno darbo būtina atpalaiduoti raumenis ir pailsinti CNS;
  • Per treniruotę lavinti greitumą, atliekant 1 – 5 skirtingus pratimus.

Vikrumas

Vikrumas – gebėjimas iš įvairių padėčių greitai keisti judėjimo kryptį, priklausomai nuo kintančių sąlygų, taip pat vikrumas yra jėgos ir greitumo derinys, atliekant koordinuotus veiksmus.

Nors atletas ir turi gerą greitumą, dar nereiškia kad jis yra vikrus ir koordinuotas. Vikrumas reikalauja iš atleto greito reagavimo bei koordinuoti keletą veiklų vienu metu.

Vikrumui įtakos turintys veiksniai:

  • Lytis (vyrai vikresni);
  • Amžius (geriausias jaunystėje);
  • Fizinio išsivystymo ir parengimo lygis;
  • Sporto šakos specifika (sportuojantiems).

Vikrumas iš atleto reikalauja:

  • Koordinuoti keletą veiksmų vienu metu;
  • Kūno kontrolės ir judesių stabilizavimo;
  • Gebėjimo greitai reaguoti į stimulą;
  • Gebėjimo greitai pradėti judesį;
  • Greito pėdų darbo;
  • Gebėjimo greitėti;
  • Gebėjimo lėtėti;
  • Gebėjimo greitai keisti judėjimo kryptį;
  • Gebėjimo išlaikyti pusiausvyrą;
  • Gebėjimo išlaikyti koordinaciją.

Vikrumui svarbios fizinės ypatybės:

  • Pusiausvyra;
  • Koordinacija;
  • Greitumas;
  • Jėga;
  • Lankstumas, mobilumas;
  • Ištvermė.

Vikrumo sudedamosios dalys:

Šis tekstas yra INNOVAMED intelektinė nuosavybė. Be leidimo kopijuoti draudžiama.