Fiziniai pratimai teigiamai veikia įvairias organizmo sistemas, taip pat raumenų grupes, sąnarius, stuburą, ugdo jėgą, ištvermę, greitį, lankstumą ir judesių koordinaciją. Pratimai, naudojami bendram organizmo lavinimui ir stiprinimui, vadinami bendraisiais, o skirti paveikti konkrečią organizmo sritį ar funkciją – specialiaisiais. Tas pats fizinis pratimas, kurį atlieka sveikas žmogus, gali būti bendrasis lavinamasis, jei atlieka pacientas – specialusis. Tad pratimai skirtingam žmogui skiriami ir dozuojami skirtingai.
Gydomieji pratimai – tai specialiai parinkti judesiai, kurie yra skirti įvairių kūno funkcijų atstatymui, stiprinimui ir palaikymui. Šie pratimai gali būti skiriami konkrečioms kūno dalims arba visam kūnui ir yra taikomi kaip gydymo priemonė reabilitacijos ir profilaktikos tikslais.
Gydomieji pratimai yra svarbūs dėl kelių priežasčių. Jie padeda sumažinti skausmą, gerina sąnarių judesių amplitudę, stiprina raumenis, gerina kraujotaką ir bendrą kūno funkcionalumą. Reguliariai atliekant gydomuosius pratimus, galima išvengti daugelio sveikatos problemų, tokių kaip nugaros skausmas, sąnarių problemos ir raumenų disbalansas. Be to, šie pratimai skatina geresnę laikyseną ir bendrą fizinę sveikatą, kas ypač svarbu žmonėms, dirbantiems sėdimą darbą arba turintiems kitų veiksnių, kurie gali neigiamai paveikti jų sveikatą.
Gydomieji pratimai yra labai įvairūs, todėl jie gali būti skirstomi atsižvelgiant į tam tikrus požymius. Toliau pateiksime įvairius pratimų skirstymus ir juos paaiškinsime.
Pagal anatominį segmentą, gydomieji pratimai skirstomi į:
Pagal paciento aktyvumą, gydomieji pratimai skirstomi į:
Pavyzdžiai: Pratimai su pasipriešinimu, pratimai naudojant svorius, aerobiniai pratimai. Parinkti optimalius pratimus, atsižvelgiant į aktyvumą, galima tik įvertinus raumenų jėgą.
Pagal paciento raumens susitraukimo pobūdį, gydomieji pratimai skirstomi į:
Pagal paciento dalyvaujančių raumenų stambumą, gydomieji pratimai skirstomi į:
Pratimai gali būti atliekami be papildomų priemonių, su įrankiais (kamuoliai, lazdos, svarmenys) ir prietaisais. Naudojami įvairūs treniruokliai, plokštumos, platformos.
Pagal raumens aktyvavimo ir jėgų generavimo modelius, gydomieji pratimai skirstomi į:
Dabartinis požiūris į pratimų taikymą reabilitacijoje siūlo neišskirti vienos kinetinės grandinės pratimų, o į reabilitacijos programą įtraukti abiejų kinetinių grandinių pratimus.
Yra daugybė fizinių pratimų rūšių, kurios skiriasi pagal jų atliekamą poveikį organizmui. Fiziniai pratimai padeda stiprinti raumenis, gerinti širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, skatinti lankstumą bei koordinaciją. Toliau sužinosite apie dažniausiai girdimas fizinių pratimų rūšis ir kuo jos skiriasi.
PROM – lankstumą lavinantys pratimai, atliekami be raumenų aktyvacijos. Sąnaryje atliekamas visas galimas judesys naudojant specialisto pagalbą, atramas, dinaminius įtvarus, savo sveikąją ranką ir kt. PROM atliekami kai aktyvūs ROM judesiai sutrikdytų gijimo procesą. Tikslas – negatyvių imobilizacijos padarinių prevencija, skausmo malšinimas, minkštųjų audinių elastingumo ir kraujotakos skatinimas.
Aktyvi ROM su pagalba – tarpinis PROM ir AROM variantas. Tinkama priemonė, kai yra raumens aktyvumas ir jį galima aktyviai panaudoti. Taikoma kai pacientas negali aktyviai užbaigti ROM dėl atliktų sausgyslių operacijų, silpnumo, traumos, neuroraumeninių ligų. Tikslas – toks pat kaip ir PROM.
AROM pratimai – mobilumą lavinantys pratimai, kurie atliekami valinga raumenų aktyvacija be pagalbos. Tam svarbi tinkama raumenų koordinacija. Judesio šablonai gali būti patikslinami pasyviais judesiais. Tikslas – kaip ir PROM, plius raumenų lavinimas.
Svarbu atliekant ROM! Turi būti užtikrintas tiek paciento, tiek specialisto saugumas ir komfortas. Svarbu pasirinkti tinkamą darbo padėtį. Fiksuoti segmentus, kuriuos yra rizika pažeisti dėl hipermobilumo, lūžio, nestabilumo. ROM pratimus atlikti lėtai ir ritmingai pilna amplitude. Vengti grubaus, stipraus segmento sugriebimo. Suteikti judesiui laisvės ir atkartoti taisyklingus judesių šablonus.
ROM pratimų dėka sumažėja raumeninis sąstingis, randinio audinio sukibimas, skatinama kolageno sintezė. Greičiau atsistato raiščio mechaninės ir struktūrinės ypatybės, mažėja kremzlės degeneracinių pakitimų apimtis.
Kam skirti šie pratimai? Judesių amplitudės pratimai (PROM, AROM, ROM) yra ypač naudingi ir rekomenduojami šioms žmonių grupėms ar problemų turintiems asmenims:
Kaip ir ROM atveju, aktyvus tempimas atliekamas, kai pats asmuo atlieka tempimą, pasyvų atlieka kineziterapeutas, o aktyvus tempimas su pagalba vyksta, kai asmuo atlieka tempimą, bet pasiekus amplitudės ribą kineziterapeutas padeda ją šiek padidinti.
Dinaminis tempimas – tai aktyvūs pakankamai greiti judesiai, kurių metu sąnariai atlieka pilną judesio amplitudę. Balistinis tempimas – aktyvūs, greiti ir stiprūs judesiai, kurių metu bandoma pasiekti didesnę negu paprastai judesio amplitudę. Šiems pratimams reikalingas pasiruošimas, atliekami nesitreniravus gali būti pavojingi.
Postizometrinė relaksacija – tai dar viena judesio amplitudės gerinimo technika, kuri atliekama raumenį ištempus, o tuomet atliekamas izometrinis raumens susitraukimas su minimaliu pasipriešinimu, po kurio seka ištempimas.
Tempimo pratimų tikslas – ištempti raumens skaidulas, padidinti sausgyslės tamprumą ir jungiamojo audinio paslankumą. Kontraindikuotina esant ūmiam uždegimui ir jungiamojo audinio infekcijai. Atsargumo priemonių būtina laikytis dirbant su pacientais neseniai patyrusiais lūžius, sergančiais osteoporoze, vyresnio amžiaus žmonėmis, esant silpnam raumenynui.
Reabilitacijos tikslais, esant raumenų, sausgyslių pažeidimams, statinis tempimas atliekamas <30 s x 3-4 kartus kasdien. Esant sąnario kontraktūrai, 30-60 s x 3-5 kartus kasdien.
Kam skirti šie pratimai? Tempimo pratimai yra labai naudingi ir rekomenduojami šioms žmonių grupėms ar problemų turintiems asmenims:
Jėgos pratimai skiriami į:
Teigiamas jėgos pratimų poveikis pasireiškia geresne raumens funkcija (didėja raumeninės skaidulos ir mitochondrijų tankis), didesniu organizmo funkciniu pajėgumu. Gerai veikia kardiovaskulinę sistemą (ŠSD retėja, žemėja sistolinis ir diastolinis spaudimas, didėja VO2max, mažėja cholesterolio), tvirtėja jungiamasis audinys (stiprėja raiščiai ir sausgyslės) ir kaulinis audinys (didėja jo tankis).
Svarbu tinkamai parinkti šių pratimų dozavimą. Parinkus per mažą, negausite treniruotumo efekto arba jis rasis lėtai. Parinkus per didelį, gali išsivystyti pažaida arba, esant traumai, ji gali atsinaujinti. Intensyvumą parinkti tokį, kad būtų pasiektas jaučiamas raumens nuovargis. Trukmė priklauso nuo kiekio (pakartojimų skaičiaus) ir poilsio intervalų trukmės. Dažnumas priklauso nuo reabilitacijos tikslų. Svarbi progresija – pradėti nuo smulkių izoliuotų raumenų grupių ir pereiti prie stambiųjų, pradėti nuo vienasąnarinių judesių ir pereiti prie daugiasąnarinių.
Jėgos pratimai yra efektyvūs ir naudingi daugeliui žmonių grupių, siekiant stiprinti raumenis, pagerinti ištvermę ir palaikyti bendrą fizinę sveikatą bei gerovę. Tačiau jie yra ypatingai naudingi ir rekomenduojami šioms žmonių grupėms ar problemų turintiems asmenims:
Funkcinis judesys – judesys, kurio atlikimas grįstas realiose kasdienėse situacijose pasitaikančia biomechanika. Paprastai tokie judesiai vyksta keliose plokštumose dalyvaujant keliems sąnariams. Funkcinės užduotys priklauso nuo pilnavertiško kinetinių grandinių funkcionavimo, atskirų segmentų optimizavimo (pakankamas lankstumas bei jėga) bei individualių segmentų tarpusavio koordinavimo.
Tais atvejais, kuomet vienas ar keli komponentai nebepajėgia tinkamai generuoti energijos bei ją perduoti kitiems kinetinės grandinės komponentams, apkrovos paskirstymas nukenčia, dėl to užduoties efektyvumas ir našumas gali ženkliai sumažėti. Laikui bėgant, šis sumažėjęs darbingumas gali lemti sveiko audinio sudirginimą bei stresą, dėl to įmanomi pažeidimai ir traumos.
Vėlgi svarbi progresija. Pradiniai funkciniai pratimai yra mokymas apsiversti, atsistoti iš gulimos padėties ir atvirkščiai, atsistoti iš sėdimos padėties ir atvirkščiai. Svarbu išmokti bazinių funkcinių judesių: saugus kėlimas, nešimas, stūmimas, traukimas, siekimas. Pažengus – atsispaudimai, pritūpimai, įtūpstai, dubens kėlimas gulint, atsilenkimai ir kt. Progresuojant naudojami papildoma apkrova.
Funkciniai pratimai yra ypač naudingi ir rekomenduojami šioms žmonių grupėms ar problemų turintiems asmenims:
Aerobinis krūvis apibūdinamas kaip pasikartojantis, ritmiškas, besitęsiantis ir trunkantis ne trumpiau nei 10 minučių didelių raumenų grupių darbas, pvz., ėjimas, bėgimas, važiavimas dviračiu, šokinėjimas per virvutę, irklavimas, plaukimas, vandens aerobika, aerobika (šokiai). Dozavimas galimas įvairus: nepertraukiamas darbas, intervalinė treniruotė (angl. high-intensity interval training (HIIT)), treniruotė ratu (angl. circuit training).
Treniruotę turėtų sudaryti šios dalys:
Treniruotės dažnumas priklauso nuo paciento/kliento tikslų. Optimalus dažnis – 3-5 kartai per savaitę. Intensyvumas priklauso nuo paciento/kliento funkcinio pajėgumo. Dažniausiai rekomenduojama riba tarp 60-80 % ŠSD max. (ŠSD max. = 220 – amžius metais). Treniruotės trukmė priklauso nuo tikslų, dažnumo, intensyvumo ir paciento pasirengimo. Optimali trukmė – 20-30 min. Tą pačią trukmę galima pasiekti 10 min. intervalais.
Aerobinių pratimų nauda apibrėžiama organizmo adaptacija, dėl kurios padidėja širdies tūris, kairysis širdies prieširdis, hemoglobino koncentracija, skatinamas periferinių kraujagyslių formavimasis, didėja kvėpavimo raumenų pajėgumas. Sumažėja ramybės ir submaksimalus širdies susitraukimų dažnis, atsistatymo po krūvio trukmė, kraujo spaudimas, kūno riebalų procentinė dalis.
Aerobiniai pratimai yra labai naudingi ir rekomenduojami šioms žmonių grupėms ar problemų turintiems asmenims:
Stabilizaciniai pratimai – dinaminė veikla, kuria bandoma apriboti ir kontroliuoti pernelyg didelį segmento judesį. Pirmiausia dėmesys turėtų būti nukreiptas į segmentus, pasižyminčius pernelyg dideliu judesiu. Iš pradžių gali prireikti pagalbinių priemonių: teipo, įtvaro, pagalbinių atraminių paviršių ir pan., progresuojant jų reikėtų atsisakyti. Ypatingai svarbu užtikrinti paciento/kliento saugumą.
Stabilizaciniai pratimai yra ypatingai naudingi šioms žmonių grupėms ar problemų turintiems asmenims:
Pusiausvyra – tai sugebėjimas išlaikyti stabilią statinę kūno padėtį arba išlaikyti reikiamą kūno padėtį atliekant įvairius judesius atskiromis kūno dalimis bei judant įvairiu greičiu visam kūnui. Pusiausvyros lavinimo pratimus reikėtų atlikti prieš jėgos, ištvermės pratimus, kol smegenys yra „šviežios“. Geriausia yra atkartoti realias, gyvenimiškas sąlygas, parinkti adekvačius pratimus. Ypatingai svarbūs komponentai yra judesio atlikimo tikslumas paciento saugumas treniruotės metu.
Reikia turėti omenyje, kad pusiausvyra yra specifiška. Pusiausvyros testai yra funkciškai labai specifiški –vienu testu negalime įvertinti bendros žmogaus pusiausvyros. Pusiausvyros testai retai koreliuoja tarpusavyje. Svarbu paminėti, kad fizinių savybių lavinimo treniruotės ant stabilių paviršių yra efektyvesnės negu ant nestabilių.
Pusiausvyros lavinimo pratimų poveikis pasireiškia gerėjančiais pusiausvyros rodikliais, apatinių galūnių jėga ir mažėjančia griuvimų rizika.
Pusiausvyros lavinimo pratimai yra ypatingai naudingi šioms žmonių grupėms ar problemų turintiems asmenims:
Koordinacija – tai gebėjimas greitai išmokti naujų judesių, jungti juos į derinius, tiksliai juos atlikti standartinėmis ir besikeičiančiomis sąlygomis, arba, gebėjimas suderinti jutimus ir kūno atskirų dalių tikslius ir vientisus judesius.
Lavinant koordinaciją reikėtų pradėti nuo paprastų judesių, pereinant prie sudėtingesnių. Naudoti sensorines priemones. Didelį dėmesį skirti stabilizavimui. Stengtis atkurti realias, gyvenimiškas užduotis. Progresuojant užduotys apsunkinamos: mažinamas atramos plotas, rega, pusiausvyros aparato sujaudinimas, tempo padidinimas. Naujus judesius mokytis reiktų nepavargus, tačiau išmoktus judesius galima tobulinti esant nuovargiui. Mokant galima vieną ilgą funkcinį judesį suskaidyti į daug atskirų ir mokinti palaipsniui apjungiant arba atlikti vieną vientisą judesį. Pratimų tikslas yra tikslus ir sklandus judesio atkartojimas.
Koordinacijos lavinimo pratimai yra naudingi šioms žmonių grupėms arba problemų turintiems asmenims:
Kvėpavimo pratimai naudojami kvėpavimo funkcijai gerinti. Jie skirstomi į statinius ir dinaminius. Statinio kvėpavimo pratimai atliekami nedalyvaujant rankų, pečių ir liemens raumenims. Jų metu mokoma optimalaus kvėpavimo stereotipo, lavinamas ilgesnis iškvėpimas, keičiamas kvėpavimo dažnis. Svarbu pastebėti, kad gilus kvėpavimas gali sukelti hiperventiliaciją, kurios metu sumažėja anglies dvideginio koncentracija kraujyje, todėl susiaurėja kraujagyslės, pacientas/klientas jaučia galvos svaigimą, todėl ir šių pratimų metu svarbu užtikrinti jo saugumą.
Atliekant dinaminius pratimus, kvėpavimo fazės derinamos su raumenų grupių judesiais.
Kvėpavimo sistemos terapijos metu gerėja krūtinės ląstos paslankumas, didėja kvėpavimo raumenų jėga, diafragmos paslankumas. Gerėja plaučių ventiliacija, mažojo kraujo apytakos rato kraujotaka, sekrecija ir sekreto šalinimas. Veikiami viršutinių kvėpavimo takų receptoriai, dėl to gilėja kvėpavimas.
Vienas populiariausių kvėpavimo pratimų pavyzdžių – 4-7-8:
Kvėpavimo pratimai yra naudingi šioms žmonių grupėms arba problemų turintiems asmenims:
Šių pratimų tikslas – mažinti raumenų tonusą. Parenkama pradinė padėtis, kurioje raumens prisitvirtinimo taškai yra arti vienas kito. Naudojami švytuokliniai judesiai ir purtymas, statinis raumens įsitempimas prieš atsipalaidavimą.
Relaksaciniai pratimai yra naudingi šioms žmonių grupėms arba problemų turintiems asmenims:
Vandenyje mažėja kūno svoris. Iki kaklo panėręs 70 kg žmogus sveria tik 2,5kg, įvertinus virš vandens esančios galvos svorį apie 7,5 kg. Tokiomis sąlygomis lengviau judinti ne tik sąnarius, bet ir atlikti lokomocines užduotis, pvz. stovėti, eiti. Dėl vandens hidrostatinio spaudimo sunkėja įkvėpimas, lengvėja ir gilėja iškvėpimas, pakyla diafragma. Dėl periferinių paviršinių kraujagyslių spaudimo gerėja periferinė kraujotaka, todėl fiziniai pratimai vandenyje naudingi, esant veninės kraujotakos nepakankamumui kojose, į mažąjį kraujo apytakos ratą priteka daugiau kraujo, didėja minutinis širdies tūris, gerėja širdies funkcija.
Dėl didesnio vandens tankio didėja sąnarių stabilumas, todėl vaikščiojimas vandenyje naudingas patempus raiščius. Na o šiluma mažina skausmą, raumenų dirglumą ir spazmus, galūnių drebėjimą. Jeigu baseine (vonioje) vanduo mineralizuotas, žmogaus organizmą dar veikia cheminiai veiksniai.
Fizinių pratimų vandenyje kontraindikacijos:
Fiziniai pratimai vandenyje atliekami tik kineziterapeutui stebint.
Kam skirti pratimai vandenyje?
Atliekant fizinius pratimus, svarbu žinoti, kad jų modifikavimas gali būti būtinas, jei užsibrėžti tikslai nėra pasiekiami numatytu laiku. Tai gali priklausyti nuo netinkamai parinktų pratimų tipų, dozės arba dėl to, kad nėra tinkamai išmoktas jų atlikimas, dėl kineziterapeuto arba kliento/paciento kaltės. Tuo atveju būtini tarpiniai vertinimai ir testavimai, kad būtų galima atlikti pratimų modifikacijas ir pasiekti geriausius rezultatus.
Papildomos priemonės, kaip fizioterapinės priemonės (ledas, karštis, garsas, šviesa, kt.), elektroterapija (NMES, TENS, EMG, EMG sukelta NMES, kt.) ir mechano terapija (trakcija, CPM, inversiniai stalai, kompresijos aparatai, kt.), gali būti naudojamos kartu su fizine terapija, tačiau jos nėra esminiai gydymo komponentai.
Taisyklingo pratimo atlikimo užtikrinimas yra labai svarbus, siekiant efektyvesnių rezultatų ir vengiant netinkamos apkrovos, kuri gali lemti traumas. Geriausias būdas užtikrinti, kad pratimus atliekate tinkamai, yra kineziterapeuto konsultacija. Šeimos nariai taip pat gali stebėti pratimo atlikimą, o pacientui/klientui patariama nusifilmuoti pratimą, kad būtų galima jį pakartoti atvykus kitam vizitui.
Laikas tarp kineziterapijos užsiėmimų tiesiogiai lemia terapijos turinį: dažnesni vizitai leidžia atlikti sudėtingesnes ir intensyvesnes programas, o esant retesniems vizitams dalis informacijos gali būti pamiršta, dėl ko procesas trunka ilgiau.
Fizinių pratimų atlikimas ir diskomforto lygis. Galimas toks skirstymas pagal fizinio krūvio ir diskomforto tarpusavio priklausomybę:
Bendrinės rekomendacijos. Paciento/kliento saugumas yra svarbiausias, todėl svarbu, kad jie bendradarbiautų kuriant pratimų programą, o pasirinkti pratimai turėtų minimalų poveikį paciento gyvenimo būdui.
Pateikiame keletą paprastų pratimų pavyzdžių, kuriuos galite atlikti namuose:
Tiltelis
Stiprina sėdmenų bei juosmens raumenis.
Pratimo atlikimas:
Spyris atgal tiesia koja
Pratimas sėdmenų raumenims
Pratimo atlikimas:
Pritūpimai su kėdės pagalba
Stiprina kojų ir liemens raumenis. Stiprūs minėti raumenys padeda lengviau atlikti kasdienes veiklas
Pradedantiesiems naudojama kėdė padės išmokti tinkamą pratimo atlikimo techniką, o paskui galima pereiti prie pritūpimo su savo kūno svoriu.
Pratimo atlikimas:
Įtūpstai
Pratimas priekiniams ir užpakaliniams šlaunų raumenims bei sėdmenims stiprinti.
Pratimo atlikimas:
Atsispaudimai nuo kelių
Tai yra atsispaudimų būdas pradedantiesiems, kuris padės jums sustiprėti prieš atliekant įprastus atsispaudimus.
Pratimo atlikimas:
,,Lenta“
Pratimas viso kūno raumenims, reikalaujantis jėgos ir pusiausvyros. Jo metu įdarbinami pilvo, nugaros ir dubens raumenys.
Pratimo atlikimas:
,,Dviračio mynimas“
Tai pratimas, treniruojantis ne tik viršutinius pilvo raumenis, bet ir giliuosius pilvo bei įstrižinius pilvo raumenis, esančius šonuose.
Kojos mostai gulint ant šono
Pratimas stiprina klubų atitraukiamuosius raumenis.
Pratimo atlikimas:
Tačiau atminkite, kad prieš pradedant bet kokią pratimų programą, ypač jei turite kokių nors sutrikimų, labai svarbu pasikonsultuoti su kineziterapeutu, kuris sudarys jums individualią programą ir apmokys teisingo pratimų atlikimo.
Šis tekstas yra INNOVAMED intelektinė nuosavybė. Be leidimo kopijuoti draudžiama.