Ultragarsas yra mechaninė banga, kurios energija yra perduodama biologiniams audiniams per molekulių vibraciją, kuriais banga sklinda. Girdimo garso dažnis yra tarp 16Hz ir 20KHz. Tuo tarpu ultragarsas yra virš 20KHz. Terapijoje dažniausiai naudojamas ultragarso dažnis yra tarp 1MHz ir 3MHz. Kuo žemesnis biologiniuose audiniuose sklindančio garso dažnis, tuo didesnis prasiskverbimo gylis. Aukštesnio dažnio garso bangos yra labiau sugeriamos paviršinių audinių. Ultragarso banga silpsta keliaujant per audinius. Silpnėjimas yra sukeltas ultragarso energijos virtimo karščiu, bangos išsisklaidymo ir atspindėjimo.
Ultragarsas yra klasifikuojamas kaip gilaus šildymo fizioterapijos priemonė ir yra naudojama audinių temperatūros padidinimui. Didžiausias ultragarso privalumas lyginant su kondukcija paremtomis fizioterapijos priemonėmis yra didesnis prasiskverbimo gylis. Pavyzdžiui, 10 min. laikant gelinį šilumos paketą, 3 cm gylyje intraraumeninė temperatūra padidėja 0,8°C, tuo tarpu, taikant ultragarsą 1 MHz dažniu tokiame pačiame gylyje intraraumeninė temperatūra padidėja 3°C.
Ultragarso fiziologinį ir terapinį poveikį lemia endogeninė šiluma (susidariusi po oda) ir nešiluminis komponentas. Terapinis ultragarsas terminiu ir neterminiu biofiziologiniu poveikiu gali sukelti kliniškai veiksmingus atsakus ląstelėse, audiniuose ir organuose: skatina metabolinius ląstelių bei audinių procesus, gijimą, fibroblastų susidarymą nervinio impulso plitimą.
Ultragarso mechaninė banga vibruoja audinius ir kaupia juose šilumą, todėl sukelia masažui būdingus fiziologinius pokyčius: greitėja mikrocirkuliacija, todėl į audinius patenka papildomas kiekis deguonies ir suaktyvėja audinių metaboliniai procesai, vyksta greitesnė regeneracija bei gijimas.
Terapinis ultragarso poveikis panašus į daugelį termoterapijos priemonių: padidėjęs kolageno elastingumas (sausgyslės ir sąnario kapsulės), sąnarių lankstumas, sumažėjęs raumenų spazmas, skausmas, aktyvesnė kraujotaka. Silpnas antiuždegiminis atsakas, kuris pasireiškia atlikus daug procedūrų gali padėti užbaigti lėtinį uždegimą. Manoma, kad pažeistas audinys labiau reaguoja į ultragarsą negu sveikas.
Neterminis UG poveikis apima kavitaciją ir akustinę mikrotransliaciją. Kavitacija – dujomis užpildytų burbuliukų susidarymas, kurie išsiplečia arba susitraukia dėl audinių skysčiuose UG sukelto spaudimo pokyčių. Akustinė mikrotransliacija – tai UG mechaninio spaudimo sukeltas vienos krypties skysčių judėjimas pagal ląstelių membranų sieneles. Pasikeičia ląstelių sienelių pralaidumas, suaktyvėja jonų mainai, dėl to pagreitėja gijimo procesas.
Neterminis UG poveikis yra tiek pat svarbus gijimo skatinimui kiek ir terminis. Tyrimų metu nustatyta, kad taikant UG neterminiu režimu, pasikeičia ląstelių funkcija: suaktyvėja proliferacija, gaminasi su uždegimu ir pažeidimo reparacija susiję baltymai.
Nepageidaujamo ultragarso poveikio atsiradimo priežastys:
Pacientui nepageidaujamą poveikį riboja tinkamai parinktas ultragarso intensyvumas, darbo režimas, atlikimo periodiškumas, pakankamai įvertinta bendra būklė bei ligos etiopatogenezė.
Dažniausiai išryškėja vietinis nepageidaujamas ultragarso poveikis: veikiamoje srityje suaktyvėja uždegimas, sustiprėja skausmas; rečiau pasireiškia bendros nepageidaujamos reakcijos: nuovargis, silpnumas, širdies ir kraujagyslių sistemos problemos, gretutinių ligų paūmėjimas. Išryškėjus neadekvačioms organizmo atsakomosioms reakcijoms, koreguojama ultragarso terapijos dozė arba parenkami alternatyvūs gydymo metodai.
Netinkamai atliekant procedūrą, gali rasti odos nudegimai. Jis įvyksta dėl per didelio endogeninės šilumos kiekio. Endogeninės šilumos kiekis audiniuose priklauso nuo jų kraujagyslių tinklo: lokalų šilumos susikaupimą didina menkas kraujagyslių tinklas ir sutrikusi kraujotaka (traumos, ligos). Nesaikinga šiluma didina audinių paburkimą, kuris sukelia aplinkinių audinių spaudimą todėl stiprėja skausmas, išryškėja neadekvačios organizmo atsakomosios reakcijos, paūmėja gretutinės ligos ir padidėja nudeginimo grėsmė.
Kai kada gali susidaryti vadinamoji “stovinti banga”. “Stovinčios bangos” atsiranda, kai ultragarso banga pasiekia dviejų skirtingų audinių, tokių kaip raumenys ir kaulas, sąsają, ir procentinė bangos dalis atsispindi. Padidėjęs slėgis, atsirandantis stovinčių bangų laukuose, gali sukelti laikiną kavitaciją ir dėl to laisvųjų radikalų susidarymą. “Stovinčios bangos” ne tik didina šilumos kiekį bet ir nepalankiai veikia aterosklerotines kraujagyslių sieneles ir eritrocitus – didina trombų susidarymo bei eritrocitų plyšimo pavojų.
Tyrimais įrodyta, kad organizmo brendimo laikotarpiu kaulų epifizes veikiant didelio intensyvumo ultragarsu, kremzliniuose paviršiuose sutrinka ląstelės vystymasis, vyksta baltyminių struktūrų denatūracija, atsiranda kremzlinio audinio įtrūkimų. O mažo intensyvumo ir impulsinio režimo ultragarsas skatina augančio organizmo kaulų gijimo procesus bei konsolidaciją.
Endogeninės šilumos kiekis audiniuose priklauso nuo UG energetinio intensyvumo (W/cm²), kuris skirstomas į artimojo ir tolimojo veikimo laukus. Artimajame veikimo lauke UG intensyvumas didesnis nei tolimajame, todėl paviršinių audinių nudeginimas pasireiškia greičiau nei giliųjų. Atliekant UG terapiją, skirtingo intensyvumo laukų sandūroje susidaro intensyvumo pikas, kuris lokalizuojasi ultragarsą skleidžiančio aplikatoriaus centre, o periferijos link mažėja.
Manoma, kad siekiant terapinio poveikio, audinių temperatūra turi būti pakelta iki 40-45°C, bent 5 minutėms. Kitų autorių nuomone, nėra svarbu, kokia yra pasiekiama aukščiausia temperatūra, o svarbu, kiek padidėja vidutinė. Audinių temperatūros padidėjimas 1°C skatina metabolizmą ir gijimą. Padidėjimas 2-3 laipsniais sumažina skausmą ir raumenų spazmą, o padidėjimas 4 laipsniais padidina kolageno elastingumą ir sumažina sąnarių sąstingį. Nustatyta, kad audinių temperatūros padidėjimas virš 45°C yra žalingas ir pacientai jaučia skausmą prieš pasiekiant šią temperatūrą.
Ultragarso terapijos efektyvumas priklauso nuo intensyvumo, veikimo vietos ir trukmės. Ultragarso biologinius poveikį lemia ne tik intensyvumas, bet ir mechaninių bangų fizikinės savybės: refleksija, refrakcija – bangos lūžis, absorbcija, darbo režimas (Duty cycle), dažnis.
Bangos lūžis, refrakcija – bangos fronto sklidimo krypties pakitimas, keičiantis jos sklidimo greičiui. Dažniausia bangos greičio kitimo priežastis – aplinkos pasikeitimas.
Ultragarso svyravimams gauti fizioterapiniuose aparatuose naudojamas atvirkštinis Pjezo efektas, tai yra fizikos reiškinys, kuris gali vykti kai kuriuose kristaluose, pvz. kvarcas, bario titanatas, švino cirkonatas-titanatas. Šie kristalai yra vadinami Pjezo elementais. Veikiant juos kintama aukšto dažnio elektros srove, šiuose kristaluose vyksta plėtimosi ir traukimosi reiškiniai, vienas paskui kitą, kurių pasekoje atsiranda svyravimai, atitinkantys tekančios srovės dažnį.
Įrodymais pagrįstos indikacijos:
Vidutinio pagrįstumo indikacijos:
Absoliučiosios kontraindikacijos:
Yra 2 pagrindinės UG procedūros atlikimo metodikos: labili ir stabili. Labilios metodikos metu aplikatorius prigludęs prie odos lėtais, apvaliais judesiais vedžiojamas reikiama vieta 1 – 4 cm/s greičiu. Stabilios metodikos metu aplikatorius nejudamai fiksuojamas virš patologijos vietos. Ultragarso terapijos stabilioji metodika naudojama mažiems plotams paveikti (kaulinė išauga, infiltratas, skaudami taškai) ir punktūrinėje fizioterapijoje, tačiau skatina „stovinčių” bangų susidarymą ir audinių perkaitimą bei nudeginimą.
Yra 2 galimi ultragarso terapijos atlikimo būdai: kontaktinis ir nekontaktinis. Kontaktinis būdas, kai veikiame tiesiogiai užtepę ant odos kontaktinę riebalinę terpę. Nekontaktinis būdas, kai veikiame per vandenį 1-2 cm atstumu nuo odos paviršiaus.
UG gali būti skiriamas 2 režimais: nepertraukiamu ir impulsiniu. Impulsinio režimo (Duty Cycle) metu UG svyravimų impulsai kaitaliojasi su pauzėmis. Kuo pauzė ilgesnė, tuo UG veikimas švelnesnis.
UG yra veikiamas tam tikras žmogaus kūno paviršiaus plotas, vadinamas lauku. Vieno lauko plotas neturi viršyti 2-3 (4) aplikatoriaus galvučių ploto. Jeigu UG reikia paskirti didesniam plotui, jis dalijamas į kelis laukus; pirmų procedūrų metu veikiami 1-2 laukai, didinant iki 4-5 laukų.
Gydymo kursas – 8-12-15 procedūrų, kartojamas po 2-6 mėnesių pertraukos. Vidutinė vienos procedūros trukmė – 10-15 minučių, vaikams – 5-7 minutės, atliekama kasdien arba kas antrą dieną. Procedūros trukmė priklauso nuo metodikos ir veikiamo lauko: 2-3(4) aplikatoriaus galvučių plotas gali būti įveikiamas 10-15 minučių labiliąja metodika, smulki anatominė sritis (alkūnė, nosis, veido sinusai) – tik 5-7 minutes. Stabiliosios metodikos trukmė – 1-2 minutės.
Tiesioginei metodikai pacientui parenkama patogi padėtis, veikiama sritis apnuoginama ir patepama vazelinu arba specialiu geliu. Jeigu taikoma tiesioginė labilioji metodika, aplikatoriaus judėjimo kelias sutampa su raumens skaidulų ir/arba nervų skaidulų eigos kryptimi. Netiesioginei metodikai naudojamas negazuotas +32-36°C temperatūros vanduo, o aparatas ir indas, kuriame atliekama ultragarso terapija, įžeminami.
Procedūros metu paciento jutimai priklauso nuo ultragarso intensyvumo ir darbo režimo. Nepertraukiamo režimo, vidutinio intensyvumo (0,4-0,6 W/cm²) ultragarsas sukelia švelnią šilumą, o impulsinio režimo ir mažo intensyvumo ultragarsui jutimai nebūdingi. Ultragarso terapijos metu intensyvi šiluma ir dilgčiojimas – tai nepageidaujamo poveikio reakcijos.
Pasibaigus procedūrai, paveiktoje srityje fiziologinių atsakomųjų organizmo reakcijų nepastebima, tačiau nepageidaujamos reakcijos gali pasireikšti tuoj pat arba po 2-6 valandų nuo procedūros pabaigos ir maksimaliai išlikti 1-3 paras.
Maksimalus klinikinis efektyvumas išryškėja po 1-2 mėnesių ir išlieka pusmetį.
Pirmiausia pacientas apklausiamas (anamnezė, kontraindikacijos, anksčiau atliktos procedūros). Pacientas patogiai ir saugiai pasodinamas ar paguldomas. Specialistas įvertina gydomos srities odos būklę (bėrimas, infekcija, žaizdos). Pasirenka optimalų aplikatoriaus galvutės dydį, UG dažnį (1MHz-giluminis, 3MHz-paviršinis) ir nustato darbinį režimą (nuolatinis arba impulsinis). Taikomoje srityje paskirsto UG gelį. Nustato procedūros trukmę: 10-12min su 1MHz, 3-4min su 3MHz – 2-3 galvučių plotui. Svarbu išlaikyti kontaktą tarp odos ir aplikatoriaus, judinant aplikatorių 1-4cm/s greičiu 2 aplikatoriaus galvučių plote. Nustatomas intensyvumas priklausomai nuo to, kaip jį jaučia pacientas (jei per karšta – aparate sumažinti intensyvumą arba greičiau judinti aplikatorių). Galiausiai pabaigiama ir sustabdoma procedūra (išjungiamas aparatas, nuvalomas gelis). Po to svarbu įvertinti procedūros efektyvumą (įvertinti odos plotą, paciento grįžtamąjį ryšį).
Šis tekstas yra INNOVAMED intelektinė nuosavybė. Be leidimo kopijuoti draudžiama.
