Vaikams ir paaugliams dažnai būna pastebima skoliozė, tačiau labai dažnai per vėlai, nes pateikiama mažai informacijos kas yra skoliozė. Dažnai kreivas stuburas, padidėję stuburo juosmeninės lordozės ar krūtininės kifozės linkiai yra painiojami su skolioze. Tad šis straipsnis apie kas tai yra skoliozė, kaip ją atpažinti, jos rizikos veiksnius, veiksmingus skoliozės valdymo ir gydymo būdus.
Skoliozė – tai stuburo iškrypimas į šoną trijose plokštumose. Skoliozės kilmė 90 proc. atvejų yra nežinoma. Skoliozė diagnozuojama tada, kai stuburo iškrypimas į šoną yra didesnis nei 10˚ pagal Kobo (angl. Cobb) kampą. Dažniausiai skoliozės atsiradimo pradžios nepastebi nei suaugusieji, nei pats vaikas. Skoliozė dažniausiai susiformuoja vaikystėje ir progresuoja vaikui augant, ypač augimo spurto metu. Stuburas gali iškrypti keliose vietose, pavyzdžiui tik krūtininėje arba juosmeninėje dalyje arba abiejose ir įgauti C arba S raidės formą. Slanksteliai ne tik krypsta į šoną, bet ir sukasi taip deformuodami krūtinės ląstą bei suformuodami šonkaulinę kuprą. Esant skoliozei žmogus gali būti paveikiamas ne tik iš sveikatos pusės, gali sutrikti plaučių ar širdies veikla, tačiau tai taip pat opi ir rimta estetinė problema, kuri sukelia rimtas psichologines problemas.
Svarbu laiku pastebėti skoliozę ir atpažinti jos požymius. Pagrindiniai skoliozės požymiai yra šie:
Skoliozė įprastai skirstoma į dvi rūšis: įgytą ir įgimtą. Įgyta skoliozė dažniausiai vadinama – idiopatine, kadangi 90 proc. atvejų yra nežinomos kilmės, tačiau likę 10 proc. sudaro aiškios priežastys, tokios kaip trauma avarijos metu arba degeneracinė skoliozė. Taip pat skoliozė dar klasifikuojama į įgimtą skoliozę – skoliozė, kuri veikiausiai susiformavo dėl stuburo slankstelių anomalijų dar besilaukiančios mamos įsčiose.
Idiopatinė skoliozė yra nežinomos kilmės stuburas iškrypimas kartu su rotacija. Idiopatinė skoliozė sudaro apie 90 proc. visų skoliozės atvejų ir pasireiškia 1-4 proc. vaikų. Mergaitės idiopatine skolioze serga dažniau ir yra linkusios turėti didesnių stuburo iškrypimų. Stuburo iškrypimas pasireiškia nevienodai pagal amžių, jis paprastai pastebimas 4-8 metų amžiaus vaikams. Iš pradžių jis progresuoja 1-2° per metus, lytinio brendimo metu ypač smarkiai paūmėja (mergaitėms – 11-12 metų, berniukams – 13-14 metų). Progresavimas gali pasiekti iki 10° per metus. Svarbu pradėti gydymą kuo anksčiau iki brendimo, kuomet galima efektyviausiai pasiekti gydymo pokyčių.
Kuo jaunesniame amžiuje skoliozė pradeda formuotis, tuo ji progresuoja daugiau, taip pat didelis stuburo iškrypimas ar netipinis stuburo iškrypimas linkęs progresuoti dar daugiau. Skoliozės progresavimui turi įtakos S formos stuburo iškrypimo tipas ir krūtininės dalies kifozės linkio sumažėjimas (hipokifozė).
Įgimta skoliozė – skoliozė išsivysto dėl įgimtų stuburo slankstelių anomalijų, dėl įgimtų kaulų deformacijų dar kūdikiui būnant mamos įsčiose. Tai gali išsivystyti dėl to, kad tuo pat metu formuojasi kiti organai ir organizmas nespėja visų organų aprūpinti maistinėmis medžiagomis. Tokiems vaikams dažnai lydi šlapimo pūslės, inkstų, nervų sistemos problemos. Remiantis statistika, tokių atvejų pasitaiko 1 iš 10 000 naujagimių.
Degeneracinė skoliozė – tai įgyjamas skoliozės tipas. Šis tipas gali atsirasti moterims, kurios turi stabilią neprogresuojančią susiformavusią skoliozę, tačiau ji gali pradėti progresuoti apie 50-60 metus, po menopauzės. Skoliozės progresavimas gali būti lydimas apatinės nugaros dalies skausmo, esant laterolistezei, esant didesniam Kobo kampui. Taip pat skoliozė gali progresuoti esant stuburo segmentų nestabilumui, osteoporozei, sumažėjus juosmeniniam linkiui (lordozei).
Kiekviena skoliozė pasireiškia skirtingai, tad, kad tai atskirti ir plačiau apibūdinti skoliozės rūšį, ji gali būti klasifikuojama pagal šiuos požymius:
Pagal amžių kada pradėjo formuotis (priskiriama tik idiopatinei skoliozei )
Tik idiopatinė skoliozė yra skirstoma pagal amžių, kada ji pradėjo formuotis. Yra išskiriami pagrindiniai 4 tipai:
Pagal stuburo iškrypimo vietą:
Skoliozė yra skirstoma pagal stuburo iškrypimo vietą. Yra išskiriami 4 pagrindiniai tipai:
Pagal stuburo iškrypimo formą
Skoliozė yra skirstoma pagal stuburo iškrypimo formą. Yra išskiriami 2 pagrindiniai tipai:
Pagal patologijos tipą
Skoliozė yra skirstoma pagal patologijos tipą. Yra išskiriami 2 pagrindiniai tipai:
Galimos įvairios skoliozės priežastys. Esant idiopatinei skoliozei 90 proc. atvejų priežastys yra teorijos ar galimi variantai kodėl vienaip ar kitaip galėjo išsivystyti skoliozė. Čia pateikiamos 4 pagrindinės teorijos:
Esant įgytai skoliozei yra aiškios priežastys. Tos priežastys gali būti šios:
Esant įgimtai skoliozei, yra galimos šios priežastys:
Skoliozė matuojama Kobo kampo laipsniais. Atlikus rentgeno tyrimą nuotraukoje matuojamas Kobo kampas ir nustatomas iškrypimo laipsnis. Kobo kampas skaičiuojamas išvedus tieses rentgeno nuotraukoje, tiesių susikirtimo taškuose matuojamas kampas. Skoliozė diagnozuojama esant 10˚ ir daugiau pagal Kobo kampą. Remiantis Kobo kampu išskiriamos 4 pagrindinės skoliozės stadijos:
Turint progresuojančią idiopatinę skoliozę, esant 25-40˚ pagal Kobo kampą, ilgainiui deformuojasi krūtinės ląsta, dislokuojasi krūtinės ir pilvo organai, pasunkėja vidaus organų, ypač plaučių ir širdies, veikla. Paprastai skoliozės pasekoje pasireiškia netaisyklingas kvėpavimo modelis, atsiranda netaisyklinga laikysena, fascijos pakitimai, raumeninių skaidulų nuovargis, raumenų disbalansas, raumenų jėgos, ištvermės ir lankstumo pakitimai / skirtumai, skausmas. Veikiama asmens gyvenimo kokybė ir ryškėja estetinio vaizdo problema.
Todėl svarbu pastebėti skoliozę kuo greičiau ir imtis veiksmingų priemonių ją stabdyti.
Ankstyvas skoliozės diagnozavimas yra labai svarbus. Anksti diagnozuota skoliozė leidžia įvertinti progresavimo riziką bei leidžia parinkti geriausius gydymo metodus ir planą. Anksti nustatytai skoliozei užtenka paciento stebėjimo, įtvaro ir/ar kineziterapijos. Skoliozei diagnozuoti dažniausiai pasitelkiami šie būdai:
Skoliozės stebėjimas yra profilaktinis, o šį paprastą Adams (Pasilenkimo į priekį) testą skoliozei įvertinti turi žinoti kiekvienas. Asmuo prieš atlikdamas testą turi stovėti klubų plotyje, delnus sunerti kartu ir pasilenkti į priekį, rankas ir galvą nuleisdamas žemyn. Jei pasilenkus matoma krūtinės dalyje šonkaulinė kuprelė ar juosmens srityje raumeninis volelis, galime įtarti skoliozę.
Rentgeno tyrimą atlikti svarbu augant, bręstant vaikui. Rentgeno tyrimas parodo kaulėjimo procesą, kas ypač svarbu skaičiuojant riziką skoliozės progresijai. Rentgeno tyrimas svarbus tuo, kad labai aiškiai matyti slankstelių kūnai, jų rotacija, galima tiksliai paskaičiuoti stuburo iškrypimo laipsnį pagal Kobo kampą. Labai svarbu paprašyti laboranto atliekančio tyrimą, kad nuotrauka apimtų nuo kaklo iki klubų skiauterių, dvejomis kryptimis, tiek iš nugaros, tiek iš šono. Šį tyrimą nepatartina atlikti dažnai dėl apšvitinimo elektromagnetine radiacija.
Kyla klausimas, jei dažnas rentgeno atlikimas kenkia sveikatai, kokį tyrimą gali atlikti be apšvitinimo dozės? ,,Spine 3D‘‘ yra novatoriška neinvazinė trijų matmenų optoelektroninė aptikimo sistema, leidžianti tiksliai įvertinti slankstelių patologijas ir laikysenos pakitimus. Skirtingai nuo įprastų rentgeno spindulių, tokio tipo analizė yra be spinduliuotės, todėl ją galima dažnai kartoti, kas leidžia dažniau stebėti stuburo kreivių kaitą ir tiksliau įvertinti gydymo veiksmingumą. Šis tyrimas ypač tinkamas jau diagnozavus skoliozę ir jei reikia dažnai stebėti stuburo pokyčius.
Magnetinio rezonanso tyrimas gali būti atliekamas jei labai ankstyvame amžiuje matomas didelis stuburo iškrypimas.
Kompiuterinė tomografija atliekama ruošiantis atlikti stuburo operaciją. Tyrimas leidžia įvertinti stuburo slankstelių būklę ir parinkti geriausią operacijos būdą.
Pagrindiniai skoliozės gydymo būdai yra kineziterapija, korekciniai skoliozės įtvarai/korsetai ir operacija.
Sėkmingas skoliozės gydymas daugiausiai priklauso nuo paciento amžiaus, tikslaus tipo nustatymo, pačio paciento motyvacijos. Priklausomai nuo skoliozę sukėlusių priežasčių, paciento amžiaus bei stuburo iškrypimo laipsnio gali būti parenkamas skirtingas gydymo būdas. Yra išskiriami šie pagrindiniai skoliozės gydymo būdai:
Įvertinus skoliozės laipsnį (<20˚ pagal Kobo kampą) paciento amžių bei galimą vaiko augimą nustatomos ligos progresavimo galimybės. Jeigu pagal anksčiau minėtus duomenis nėra didelė tikimybė, kad skoliozė gali progresuoti, tokiu atveju nereikia imtis specialių priemonių, pakanka tik stebėjimo ir kineziterapijos.
Skoliozės gydyme labai svarbų vaidmenį atlieka kineziterapija. Gydymas judesiu apsaugo pacientą nuo raumenų sunykimo, palaiko juos aktyvius; taip pat gerina širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų funkcinę būklę. Esant didesniam nei 20˚ pagal Kobo kampą, galima taikyti specialius skoliozės pratimus. Skoliozės gydymui taikomas vienas efektyviausių ir moksliškai pagrįstas Schroth gydymo metodas. Schroth metodas – efektyvus nechirurginis skoliozės gydymo būdas, kurio metu taikomi asimetriniai pratimai, pritaikyti įdubusioms ir išgaubtoms stuburo pusėms kartu su korekciniu kvėpavimu. Šį metodą skoliozei gydyti sukūrė kineziterapeutė Katherina Schroth 1927 m. Vokietijoje.
Schroth metodikos esmė išmokyti pacientą taisyklingų korekcinių pratimų atlikimo būdų ir korekcinių padėčių. Klasifikavimas šioje sistemoje yra sudarytas blokų principu: pečių juostos blokas, krūtininės dalies blokas, juosmeninės stuburo dalies blokas ir dubens – klubų blokas.
Kineziterapijos studijoje taikoma Schroth terapija kiekvienam pacientui pritaikoma individualiai. Schroth terapija ypatinga tuo, kad koreguoja stuburą trimatėje plokštumoje. Tai pasiekiama pagrindinį dėmesį skiriant:
Verta paminėti, kad Schroth metodu efektyviai galima padėti tiek vaikams, tiek paaugliams, tiek suaugusiems asmenims turintiems skoliozę.
Skoliozės masažas gali pagerinti skoliozės gydymo eigą. Masažo metu atliekami specialūs masažo elementai derinami su kvėpavimu, taikomos mobilizacinės technikos.
Įtvaras yra naudojamas, jeigu Kobo kampas yra daugiau nei 20˚. Įtvaras skiriamas jei dar nepasiekta kaulinė branda arba yra labai stiprus progresavimas. Įtvaras yra skiriamas ortopedo-traumatologo, o jį gamina ortopedas-technikas. Įtvaras turi būti dėvimas 23 valandas per parą. Geriausi rezultatai pasiekiami derinant specialius skoliozei skirtus Schroth terapijos pratimus ir įtvarą. Vaikui augant įtvaras turi būti keičiamas kitu, kadangi senasis įtvaras gali būti per mažas ir tinkamai neveikti stuburo.
Operacinis gydymas yra svarstomas tuomet, kai Kobo kampas yra didesnis nei ≥50˚ ar vyksta labai greita progresija. Operacijos atlikimas labai svarbus esant tam tikram amžiui, kuo jaunesnis pacientas ir kuo didesnis Kobo kampas, tuo didesnė rizika operacijai. Šiuolaikinės operacijos leidžia išlaikyti stuburo mobilumą.
Kineziterapijoje skoliozė gydoma pagal Schroth metodą, kuris apima asimetrinius pratimus, taisyklingą kvėpavimą ir sąmoningą asmens kūno korekcijos palaikymą. Skoliozės gydymo pratimai yra parenkami pagal paciento skoliozės tipą ir amžių. Ilgainiui paciento pajėgumui didėjant, įvyksta adaptacija, pratimai yra sunkinami, kad palaikytume optimalią raumenų apkrovą. Moksliškai įrodyta, kad esant skoliozei turėtų būti atliekami asimetriniai pratimai pritaikyti įdubusioms ir išgaubtoms stuburo pusėms kartu su korekciniu kvėpavimu. Raumenynas turi būti apkraunamas vienu metu tiek koncentriškai, tiek ekscentriškai. Tokius pratimus gali parinkti tik kvalifikuotas ir patyręs kineziterapeutas. Netinkamai parinkti pratimai gali paskatinti skoliozės progresavimą.
Tinkamai dirbant su raumenimis, laikysena tampa vis labiau simetriška, skoliozė nustoja progresuoti. Pratimai turi būti atliekami mažiausiai 5 dienas per savaitę, ne mažiau 30 minučių. Kineziterapeuto tikslas kuo geriau išmokyti pacientą atlikti pratimus savarankiškai, apmokyti taisyklingų kasdienių padėčių. Kiekvienas žmogus labai individualus, todėl labai skirtingai pasimato rezultatai, bet preliminariai, jau po 2 mėnesių intensyvaus darbo, turi matytis teigiami rezultatai. Išvaizdos pokyčiams galima užtrukti ilgesnį laiką, savijautos pokyčiams – jei ji buvo prasta dėl skoliozės, pritaikius tinkamus pratimus ir kasdienes padėtis, turi pasikeisti pakankamai greitai.
Skoliozės pratimų pavyzdžiai:
Teksto autorė:
Giedrė Mikelionienė
Šis tekstas yra INNOVAMED intelektinė nuosavybė. Be leidimo kopijuoti draudžiama.
