Menisko plyšimo gydymas be operacijos

Meniskas yra pusmėnulio formos kremzlinė struktūra, esanti kelio sąnaryje. Kiekvienas kelio sąnarys turi po du meniskus: vidinį (medialinį) ir išorinį (lateralinį). Meniskai veikia kaip amortizatoriai ir stabilizatoriai, padedantys sumažinti trintį tarp šlaunikaulio ir blauzdikaulio, sugerdami smūgius vaikščiojimo, bėgimo, šokinėjimo ir pritūpimo metu ir paskirstydami kūno svorio apkrovą sąnariui.

Menisko plyšimas įvyksta, kai ši kremzlinė struktūra pažeidžiama ar įtrūksta. Tai dažna kelio sąnario trauma, ypač tarp sportininkų ir aktyvių žmonių, tačiau ji gali įvykti bet kuriam asmeniui. Menisko plyšimai gali būti ūmūs, atsirandantys dėl staigaus ir stipraus kelio pasisukimo, ypač perkėlus ant jo visą kūno svorį, arba degeneraciniai, susiję su senėjimo pokyčiais ir kremzlės nusidėvėjimu. Vis dėlto, tam tikrais atvejais galima išvengti menisko operacijos. Šiame straipsnyje apžvelgsime alternatyvius menisko plyšimo gydymo būdus.

Menisko plyšimo simptomai

Menisko plyšimo simptomų gali būti įvairių, tačiau yra keletas pagrindinių požymių, kurie gali padėti atpažinti šią traumą. Pagrindiniai menisko plyšimo simptomai yra šie:

Plyšusio menisko skausmas: vienas iš pagrindinių simptomų yra skausmas kelio srityje. Skausmas dažniausiai jaučiamas išorėje, jei yra pažeistas šoninis meniskas, o vidinę kelio dalį skauda, jei pažeistas vidinis meniskas. Skausmas gali sustiprėti sukant ar lenkiant kelį.
Patinimas: kelio sąnarys gali pradėti tinti per kelias valandas po traumos.
Judesių apribojimas: dėl skausmo ir patinimo gali sumažėti kelio sąnario judesių amplitudė. Sunku sulenkti ar visiškai ištiesti kelį.
Kelio sąnario „užsikirtimas“: kai kuriais atvejais atplyšusio menisko dalis atsilaisvina ir užsifiksuoja kelio sąnaryje, todėl gali jaustis, kad kelis tarsi užsikerta, kai bandote atlikti judesį.
Kelio sąnario nestabilumas: plyšus meniskui, galite jausti, kad kelio sąnarys prarado stabilumą, jis tarsi išslysta ar nesilaiko savo vietoje.

Menisko plyšimo priežastys

Menisko plyšimas gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, įskaitant:

Trauminius sužalojimus: dažniausiai tai nutinka staigiai pasukant ar lenkiant kelį, pvz., staigiai keičiant kryptį bėgimo metu.
Degeneracinius pokyčius: kremzlės dėvisi dėl amžiaus, dėl to meniskas tampa trapus ir lengviau plyšta.
Pasikartojančios kelio sąnario apkrovos: atliekami pasikartojantys judesiai, pvz., dėl pastovaus fiziškai sunkaus darbo ar sporto, nuolat apkrauna kelio sąnarį ir jo struktūras.
Ankstesnių traumų: anksčiau patirtos kelio sąnario traumos gali padidinti menisko plyšimo riziką.

Plyšusio menisko diagnozavimas

Pajutus menisko plyšimo simptomus, svarbu kuo skubiau kreiptis į gydytoją ortopedą-traumatologą. Diagnozei nustatyti naudojami šie metodai:

Medicininė apžiūra: gydytojas įvertins kelio sąnario būklę, judesių amplitudę ir skausmo vietą, atliks testus, siekiant patvirtinti diagnozę ir nustatyti, kuris meniskas yra plyšęs.
Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): gydytojas gali skirti MRT tyrimą, kuris leidžia išsamiau įvertinti kelio minkštųjų audinių, sąnario kremzlių ir meniskų būklę.
Rentgenograma: nors rentgenograma negali tiesiogiai parodyti menisko, ji gali padėti nustatyti kitas traumai įtakos galinčias turėti kelio problemas, pavyzdžiui kaulų lūžius, artritą.
Diagnostinė artroskopija: tai invazinis metodas, kai gydytojas į sąnario ertmę įveda mažą kamerą, kad galėtų tiesiogiai apžiūrėti kelio sąnarį ir įvertinti pažeidimo mastą. Taikomas tais atvejais, jei MRT tyrimas yra neinformatyvus ar negalimas.

Plyšusio menisko gydymas be operacijos

Ne visada menisko plyšimas reikalauja operacijos. Konservatyvus, arba neoperacinis gydymas dažnai taikomas lengvų ar vidutinio sunkumo menisko plyšimų atvejais arba kai plyšimas yra degeneracinio pobūdžio, kadangi tokio tipo plyšimai nesukelia ryškių simptomų.

Konservatyvaus gydymo pagrindą namuose sudaro pažeistos kojos poilsis, ledas, suspaudimas ir pakėlimas.

Poilsis: pažeistas kelio sąnarys turi gauti užtektinai poilsio, kad sumažėtų uždegimas ir skausmas. Todėl reikia atsisakyti veiklų, kurios gali sukelti diskomfortą ir didesnę apkrovą sąnariui, pavyzdžiui, bėgimo, šokinėjimo ar svorių kilnojimo. Vietoj to, geriau užsiimti mažiau sąnarius apkraunančia veikla, tokia kaip plaukimas ar važiavimas dviračiu.
Ledas: šalčio kompresai padeda sumažinti patinimą, uždegimą ir skausmą. Rekomenduojama ant pažeisto kelio dėti ledo kompresus po 15-20 minučių kas 2-3 valandas pirmąsias kelias dienas po traumos ar paūmėjimo.
Suspaudimas: elastinis bintas ar suspaudžiantis įtvaras gali padėti sumažinti patinimą ir suteikti papildomą stabilumą pažeistam keliui. Svarbu užtikrinti tinkamą suspaudimo lygį, kad nebūtų sutrikdyta kraujotaka.
Pakėlimas: rekomenduojama pažeistą kelį laikyti pakeltą aukščiau širdies lygio, ypač pirmąsias kelias dienas po traumos ar paūmėjimo. Tai padeda sumažinti skysčių kaupimąsi ir patinimą.

Toliau pateikiame dar keletą alternatyvių gydymo būdų, kurie gali padėti sumažinti skausmą ir atkurti kelio sąnario funkciją.

Kineziterapija

Kineziterapija padeda sumažinti skausmą, pagerinti sąnario funkciją ir sumažinti pakartotinių traumų riziką. Konsultacijos metu kineziterapeutas parinks individualią pratimų programą, skirtą sustiprinti kelio sąnarį supančių raumenų jėgą, pagerinti kelio sąnario judesių amplitudę ir atkurti normalią eisenos mechaniką.

Masažai

Masažai gali padėti sumažinti raumenų įtampą aplink kelio sąnarį, pagerinti kraujotaką pažeistoje vietoje, sumažinti skausmą ir uždegimą, taip prisidedant prie greitesnio bendro gijimo proceso. Masažas taip pat gali padėti atstatyti kelio sąnario judesių amplitudę ir sumažinti patinimą. Tačiau masažas neturėtų būti naudojamas, jei yra ūminis uždegimas, didelis skausmas, arba jei yra įtarimų dėl kitų komplikacijų, tokių kaip raiščių ar sausgyslių pažeidimai.

Elektroterapija

Elektroterapija naudojama raumenų stiprinimui ir skausmo mažinimui. Transkutaninė elektrinė nervų stimuliacija (TENS) yra dažniausiai naudojamas metodas skausmui mažinti. Elektrodai dedami ant odos aplink pažeistą vietą, o mažo stiprumo elektros srovės padeda sumažinti skausmo pojūtį. Raumenų elektrinė stimuliacija (RES) skirta sukelti raumenų susitraukimus, siekiant palaikyti arba atkurti raumenų jėgą ir tonusą. Tai ypač naudinga raumenų atrofijos prevencijai po traumos, kai judėjimas yra apribotas dėl skausmo ir patinimo.

Sąnarių mobilizacija

Sąnarių mobilizacija yra technika, naudojama siekiant atkurti sąnario judesių amplitudę ir sumažinti skausmą. Sąnarių mobilizacija atliekama rankomis, terapeutui švelniai ir kontroliuojamai manipuliuojant sąnario struktūromis ir naudojant tempimą, siekiant pagerinti sąnario judrumą ir funkciją.

Ultragarsas

Ultragarso terapija naudoja aukšto dažnio garso bangas, kurios padeda pagerinti kraujotaką, sumažinti uždegimą ir pagreitinti audinių gijimo procesą. Ultragarsas taip pat gali padėti sumažinti skausmą ir patinimą. Ultragarsas gali būti veiksmingas tik tam tikrais atvejais, ypač kai menisko plyšimas nėra labai didelis arba yra ankstyvoje stadijoje.

Vaistai

Vaistai nuo skausmo ir uždegimo, tokie kaip nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU), gali padėti sumažinti skausmą ir patinimą. Taip pat gali būti skiriami raumenų relaksantai ar kiti vaistai, padedantys sumažinti diskomfortą.

Liaudiški gydymo būdai

Liaudiški gydymo būdai, nors ir nėra moksliškai įrodyti kaip efektyvūs visiems atvejams, dažnai naudojami kaip papildomos priemonės, siekiant palengvinti skausmą ir skatinti gijimą po menisko plyšimo. Štai keletas dažniausiai naudojamų liaudiškų metodų:

Šalčio ir šilumos kompresai:

Šalčio kompresai: naudojami iškart po traumos, šaltis padeda sumažinti uždegimą ir patinimą ir skausmą. Rekomenduojama ant pažeisto kelio dėti ledo kompresus po 15-20 minučių kas 2-3 valandas pirmąsias kelias dienas po traumos ar paūmėjimo.
Šilumos kompresai: po kelių dienų, kai sumažėja patinimas, šilumos kompresai gali būti naudojami siekiant pagerinti kraujotaką ir sumažinti raumenų įtampą.

Vaistažolių tepalai ir kompresai:

Arnika: arnikos tepalai ir kremai tradiciškai naudojami siekiant sumažinti uždegimą ir skausmą. Arnika turi natūralių priešuždegiminių savybių.
Česnakas ir alyvuogių aliejus: mišinys, pagamintas iš susmulkintų česnakų ir alyvuogių aliejaus, gali būti naudojamas kaip kompresas ant pažeistos vietos, siekiant sumažinti uždegimą.
Varnalėša: varnalėšos lapai kartais naudojami kaip kompresai, kurie, manoma, gali padėti sumažinti sąnarių skausmą ir uždegimą.

Žolelių arbatos:

Imbiero ir ciberžolės arbatos: šios žolelės turi priešuždegiminių savybių, kurios gali padėti sumažinti uždegimą ir skausmą. Imbiero ir ciberžolės arbatos geriamos siekiant skatinti gijimą iš vidaus.

Medus ir cinamonas:

Manoma, kad mišinys iš medaus ir cinamono gali turėti priešuždegiminių savybių. Šį mišinį galima vartoti kaip papildą arba naudoti išoriškai ant odos.

Ricinos aliejus:

Ricinos aliejus dažnai naudojamas liaudies medicinoje dėl savo galimų priešuždegiminių savybių. Jį galima įmasažuoti į odą aplink pažeistą sąnarį arba naudoti kaip kompresą.

Nors šie liaudiški gydymo metodai gali suteikti tam tikrą palengvėjimą, jie neturėtų pakeisti tradicinio gydymo. Jei patiriate menisko plyšimo simptomus, svarbu pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu, kad būtų nustatyta tinkama diagnozė ir gydymas. Liaudiškos priemonės gali būti naudojamos kaip papildomas gydymas, tačiau jos neturėtų būti vienintelis gydymo būdas.

Minėti metodai ypač veiksmingi esant mažesniems plyšimams arba kai plyšimas yra degeneracinio pobūdžio. Tačiau jei konservatyvus gydymas neduoda pakankamo efekto, simptomai nepraeina po 6-8 savaičių konservatyvaus gydymo arba jei plyšimas yra labai didelis, nestabilus ar sukelia mechaninį sąnario nestabilumą, gali būti reikalinga operacija.

Kas nutinka negydant menisko plyšimo?

Negydant menisko plyšimo, gali kilti rimtų pasekmių, tokių kaip:

Lėtinis skausmas: plyšusio menisko skausmas gali tapti lėtiniu ir riboti kasdienę veiklą, smarkiai pablogindamas gyvenimo kokybę.
Kelio sąnario artritas: negydomas menisko plyšimas gali sukelti kelio sąnario artritą, dėl kurio sąnarys tampa sustingęs ir skausmingas.
Sąnario nestabilumas: plyšęs meniskas gali sukelti kelio sąnario nestabilumą, padidindamas tolesnių traumų riziką.
Judėjimo apribojimas: negydomas menisko plyšimas ilgainiui gali smarkiai apriboti kelio sąnario judesius ir bendrą mobilumą.

Menisko plyšimo prevencija

Nepaisant gydymo metodų, svarbu rūpintis savo keliais ir laikytis prevencinių priemonių, kad išvengtumėte menisko plyšimo ateityje. Nors ne visada galima visiškai išvengti menisko plyšimo, galima imtis tam tikrų priemonių, kurios sumažins traumų riziką:

Stiprinkite kelio sąnarį supančius raumenis: reguliarios jėgos treniruotės, skirtos kelio sąnarį supantiems raumenims, padės išlaikyti sąnario stabilumą ir apsisaugoti nuo traumų.
Išlaikykite optimalų kūno svorį: per didelis svoris gali padidinti apkrovą kelio sąnariui ir traumų riziką.
Rinkitės tinkamą avalynę: sportuojant ar atliekant fizinę veiklą svarbu avėti tinkamą avalynę, kuri suteikia reikiamą atramą ir stabilumą. Svarbu pasirinkti tinkamą avalynę ir treniruočių paviršių, atsižvelgiant į sporto šaką ar veiklos tipą.
Venkite staigių judesių: staigūs judesiai, reikalaujantys kelio sąnario sukimo ar lenkimo, gali sukelti menisko plyšimą, todėl svarbu būti atsargiam. Be to, reguliarios fizinės veiklos metu svarbu laikytis tinkamos technikos, vengti staigių ar nekontroliuojamų judesių ir tik palaipsniui didinti krūvį.
Atlikite apšilimą: prieš pradedant fizinę veiklą, prieš treniruotes ar varžybas svarbu atlikti tinkamą apšilimą, kad paruoštumėte raumenis ir sąnarius, o po jų – atvėsimą ir tempimo pratimus.
Reguliariai mankštinkitės: nuolatinis fizinis aktyvumas padeda išlaikyti sąnarių lankstumą ir raumenų jėgą. Gera bendra fizinė būklė, įskaitant raumenų jėgą, lankstumą ir ištvermę, padeda sumažinti traumų riziką.
Koreguokite savo veiklas: tai yra dar vienas svarbus aspektas, siekiant išvengti menisko plyšimo progresavimo ir traumų pasikartojimo. Patariama vengti veiklų, kurios sukelia stiprų kelio skausmą ir diskomfortą. Tai gali apimti kai kurių sporto šakų ar laisvalaikio veiklų ribojimą ar modifikavimą. Svarbu palaipsniui didinti fizinį aktyvumą, atsižvelgiant į simptomus ir gydytojo rekomendacijas.