Domina kineziterapijos paslaugos?
Krioterapija – tai terminės energijos terapijos rūšis, kuri sukelia audinių temperatūros sumažėjimą. Terminės energijos rūšims yra priskiriami metodai, kurie remiasi šilumos laidumu. Kuo didesnis temperatūrinis skirtumas tarp kūnų, tuo greičiau vyksta šilumos perdavimas.
Krioterapija – tai žemos ir fiziologiškai adekvačios organizmui temperatūros metodų taikymo visuma, naudojama audinių, organų bei viso organizmo temperatūrai sumažinti. Šaltis naudojimas ūmios traumos, poūmio pažeidimo gydymui ir diskomforto mažinimui reabilitacijos metu. Terminas hidroterapija taip pat gali būti taikomas su kiekviena krioterapijos technika, kuri naudoja vandenį audinių temperatūros sumažinimui.
Fiziologinis šalčio poveikis yra priešingas šilumai ir pasireiškia lokaliu audinių temperatūros sumažėjimu, kuris turi didžiausią naudą ūmaus pažeidimo atveju: bursitas, tendinitas, tenosinoviitas ir kitos būklės, kur karštis padidintų skausmą ir tinimą. Yra bendras sutarimas, kad šaltis yra pirmoji terapijos forma esant griaučių raumenų sistemos pažeidimams ir naudojamas iškart po traumos, norint sumažinti skausmą ir sukelti vazokonstrikciją (smulkiųjų kraujagyslių susiaurėjimas, siekiant išsaugoti šilumą), taip kontroliuojant hemoragiją (kraujo išsiliejimas dėl kraujagyslės sienos trūkio ar padidėjusio laidumo) ir edemą dėl sumažėjusio lokalaus hidrostatinio slėgio.
Sumažinus temperatūrą pažeistoje srityje, lėtėja metabolizmas. Tai pažeistiems audiniams padeda išgyventi hipoksiją, ir apribojamas tolimesnis audinių pažeidimas. Šaltis taip pat yra naudojamas skausmo mažinimui ūmių gijimo fazių metu, esant raumenų spazmui, spastiškoms būklėms. Nuskausminantis šalčio poveikis yra svarbiausia jo savybė.
Nuskausminantis šalčio poveikis yra paaiškinamas nervo laidumo greičio sumažinimu (nevisiškas signalo panaikinimas). Kitas paaiškinimas – šaltis veikia centrinę skausmo receptorių sritį dideliu kiekiu šalčio impulsų ir skausmo impulsai pasimeta (skausmo vartų teorija). Šaltis sumažina laisvųjų nervų galų ir periferinių nervų skaidulų įjautrinimą, taip padidindamas skausmo slenkstį. Tai turi didelę naudą nedidelės trukmės skausmo mažinimui.
Šalčio poveikis:
Indikacijos:
Kotraindikacijos:
Tyrimais pagrįstas šalčio efektyvumas mažinant miofascialinį skausmą. Tokio tipo skausmas kyla dėl aktyvaus miofascialinio trigerinio taško, kuris pasireiškia skausmu aktyviame judesyje ir sumažėjusia judesių amplitude. Trigerinis taškas gali sukelti raumenų įtampą, kuri įjautrina nervus lokalioje srityje. Trigerinis taškas gali būti palpuojamas kaip mazgelis arba raumenų skaidulų juostelė.
Įdomūs tyrimų rezultatai:
Nušalimas įvyksta, kai audinių temperatūra nukrenta žemiau 0 °C. Nušalimo simptomai apima dilgčiojimą ir raudonumą (reiškia, kraujas vis dar cirkuliuoja paviršiniuose audiniuose), kuriuos seka audinių odos pabalimas ir nejautra (kraujo cirkuliacijos nelikę).
Taikant krioterapiją nušalimo rizika yra minimali, jei yra laikomasi procedūros rekomendacijų. Esant kraujotakos nepakankamumui nušalimo rizika yra didesnė. Taip pat jei procedūros laikas yra ilgesnis nei rekomenduotinas ar yra naudojama žemesnė nei yra rekomenduojama temperatūra. Jei nušalimas jau yra įtariamas, tą kūno dalį reikia patraukti nuo šalčio šaltinio ir panardinti į 38-40 °C vandenį.
Audinių temperatūros sumažėjimo mastas priklauso nuo taikomo šalčio tipo, procedūros trukmės, poodinio riebalų storio ir kūno regiono, kuriam taikomas šaltis.
Kai lokali temperatūra yra sumažinama pakankamai, šaldant apie 30 min., pasireiškia intermituojantys vazodilitacijos periodai, trunkantys 4-6 minutes. Toks fenomenas yra žinomas kaip Lewis reakcija ir yra būtinas norint išvengti lokalaus audinių pažeidimo, sukelto šalčio. Jei šaldoma didelė sritis, pogumburis (temp. reguliacinis centras smegenyse) refleksiškai sukels drebulį, kuris pakels vidinę temperatūrą. Nustatyta, kad šalčio taikymas per ilgai yra žalingas gijimo procesams.
Taip pat tyrimai rodo, kad po 20 min. šaldymo raumenų kraujotaka sulėtėja, tačiau toks poveikis stebimas tik paviršiniuose audinių sluoksniuose. Tai reiškia, kad šalčio terapinis poveikis silpnėja priklausomai nuo audinių gylio.
Tik įvykus traumai pirmas 72 val. rekomenduojama atlikti krioterapijos procedurą kelis kartus per dieną po 5-45 min. Procedūros trukmė, reikalinga efektyviai atšaldyti giliai esančius audinius, priklauso nuo poodinio audinio storio. Pacientams su storu poodiniu audiniu, krioterapijos procedūra turėtų trukti ilgiau negu 5 min., rekomenduojama trukmė varijuoja nuo 5 iki 45 min., siūloma bent 20 min. Na o liesiems žmonėms reikia trumpesnių šaldymo periodų.
20 min. procedūra yra tinkama pacientams, kurių odos raukšlės apimtis yra 20 mm ir mažiau. 40 min. procedūra yra reikalinga sukelti panašų efektą pacientams, kurių odos raukšlės apimtis yra tarp 20-30 mm. Na o 60 min. procedūra yra reikalinga sukelti panašų efektą pacientams, kurių odos raukšlės apimtis yra tarp 30-40 mm.
Krioterapija gali būti atliekama naudojant ledo kompresus, ledo masažą, šalčio voneles, sūkurines ledo vonelės, kontrastines voneles, purškiant šaldantį purškalą. Krioterapijos procedūra sukelia trijų-keturių pojūčių seką. Pirmiausia atsiranda nekomfortiškas šalčio pojūtis, kurį seka gėlimas, tuomet deginimas arba skausmas ir galiausiai nutirpimas-nejautrumas. Laikas reikalingas šiai sekai įvykti varijuoja tarp 5-15 min. Po 12-15 min., esant intensyviam šalčiui (10 °C), pasireiškia Lewis reakcija, todėl minimali 15 min. trukmė yra būtina norint pasiekti nuskausminamąjį poveikį.
Šaldymo gylis priklauso nuo šalčio kiekio ir procedūros trukmės. Jei asmuo turi normalų kraujotakos atsaką, nušalimas neturėtų kelti nerimo. Tačiau kai yra naudojamas intensyvus šalčio šaltinis, būtina laikytis didesnių atsargumo priemonių. Pacientą būtina instruktuoti apie būsimus pojūčius ir diskomfortą, kurį jis patirs, taip pat apie teigiamą procedūros poveikį. Po krioterapijos nesiimti veiklos, kuriai reikalinga didelė raumenų jėga.
Ledo masažas gali būti atliekamas terapeuto arba paciento, jei jis pasiekia reikiamą kūno sritį. Reikėtų atlikti bent 3 procedūras kartu su pacientu prieš suteikiant visišką savarankiškumą.
Veikiamas kūno segmentas turėtų būti atpalaiduotas, ir jei įmanoma pakeltas, pacientui užtikrinama komfortiška padėtis. Prieš dedant ledą prie odos, reikėtų patrinti jį į delną, kad būtų nugludinti ledo kraštai. Uždėjus ledą ant odos atliekamas sukamasis judesys, dengiant pusę prieš tai ledo liesto ploto, judinant ledą 5-7cm/s greičiu. Procedūros metu ledo spaudimas nepadidina nutirpimo-nejautrumo efekto.
Ledo masažas turėtų būti taikomas 15-20 min. Kai odos plotas tampa nebejautrus lengvam prisilietimui, procedūra yra nutraukiama. Reiktų neleisti ištirpusiam vandeniui bėgti per kūno vietas, kurios nėra veikiamos terapijos. Svarbu atsižvelgti į tai, ar pacientas serga diabetu ar kitomis kraujagyslių ligomis, tuomet reikia taikyti mažiau intensyvų šaltį ir procedūrą atlikti trumpiau.
Ledo masažas vėsina raumenis greičiau negu ledo maišelis.
Geliniai šalčio paketai yra naudojami esant ūmiems griaučių raumenų sistemos pažeidimams. Šaldant matoma eritema, pacientas pareina 4 žingsnių šalčio pojūčių suvokimo progresiją.
Prieš dedant paketą, aplink pasirinktą sritį apvyniojamas šaltas drėgnas rankšluostis. Ant viršaus paketo dedamas ir apvyniojamas sausas rankšluostis. Kas 5 min. teiraujamasi apie paciento pojūčius. Svarbu vizualiai patikrinti odą po įvyniojimais.
Ledo paketai yra naudojami esant ūmiems griaučių raumenų sistemos pažeidimams. jie sumažina intraraumeninę temperatūrą labiau negu geliniai. Šaldant matoma eritema, pacientas pareina 4 žingsnių šalčio pojūčių suvokimo progresiją.
Prieš dedant paketą, jis apvyniojamas drėgnu rankšluosčiu. Uždėjus apvyniojama plėvele. Po 2 min., vėliau kas 5 min. svarbu paklausti paciento apie pojūčius. Jei per pirmas 4 procedūros minutes oda tampa visiškai balta, nutraukti procedūrą. Procedūros trukmė apie 20 min.
Naudojama esant ūmioms ir poūmioms būklėms, kai kartu reikia atlikti tam tikrus pratimus. Vonelės temperatūra yra 10-15 °C, kai panardinamas pasirinktas kūno segmentas. Viso kūno panardinimui naudojama temperatūra tarp 18-27 °C. Procedūros trukmė 5-15 min. Šaldant matoma eritema, pacientas pareina 4 žingsnių šalčio pojūčių suvokimo progresiją. Būtina paklausti paciento apie pojūčius kas 2 min. Pacientui nurodoma atlikti tam tikrus pratimus.
Šaldantys purškalai nesuteikia pakankamo prasiskverbimo gylio, tačiau yra naudojama kaip pagalbinė priemonė su technikomis malšinančiomis raumenų spazmus. Veikimo principas – evaporacija (garavimas). Fiziologinis poveikis yra Aβ nervinių skaidulų stimuliavimas (skausmo vartų teorija). Labai dažnai naudojami sporte greitam traumos sukelto skausmo malšinimui.
Kitas svarbus šaldančio purškalo poveikis yra skausmingo spazmo malšinimas. Tačiau hemoragija (kraujo išsiliejimas audinio viduje) nebus sumažinta, nes poveikis yra itin paviršinis. Šaldantis purškalas yra efektyvi priemonė gydant miofascialinius trigerinius taškus.
Vengti garų patekimo ant veido ir purškimo stačiu kampu. Paciento kūno dalį pozicionuoti taip, kad ji būtų tempime. Būtina saugotis garų patekimo į akis ir kvėpavimo takus. Purkšti šaldantį purškalą 30 laipsnių kampu, 45 cm atstumu iš distalinės dalies į proksimalinę, viena kryptimi 3-4 kartus. Taikyti lokalų spaudimą arba padidintą tempimą. Atlikti šaldymo procedūrą kelis kartus, jei oda atšilo. Būtina dažnai teirautis paciento apie jaučiamus pojūčius.
Naudojama mažinti poūmį tinimą ir sukelti vazodilitacinį-vazokonstrikcinį atsaką. Tiek kontrastinės vonelės, tiek ledo sūkurinės vonelės yra efektyvios mažinant vėluojantį raumenų skausmą. Kontrastinės terapijos technika, naudojanti karštus ir šaltus paketus, neturi poveikio giliau esančių raumenų temperatūrai.
Galūnė panardinama į šaltą vandenį 1 min. ir į šiltą 3 min. pakaitomis, atliekami 5 ciklai. Gaunamas vazokonstrikcijos ir vazodilitacijos efektas.
Kriokinetika – tai technika, kuri sujungia krioterapiją ir aktyvų pratimų atlikimą. Kriokinetikos tikslas yra nujautrinti pažeistą sritį iki skausmo išnykimo ir tada dirbti link normalios judesių amplitudės atstatymo ir aktyvių pratimų atlikimo. Kriokinetikos naudojimas neatitolina raumenų nuovargio.
Pradedama nuo pasirinktos kūno srities nujautrinimo, taikant panardinimą, ledo kompresus arba ledo masažo. Daugumai pacientų nejautrumas pasireiškia per 12-20 min. Jei nejautrumas nepasireiškia per 12-20 min., terapeutas vis tiek turi tęsti pratimų atlikimo taikymą. Nejautrumas dažniausiai trunka 3-5 min., po kurių vėl taikomas ledas, papildomoms 3-5 min. nejautros. Taip galima atlikti 3-5 kartus. Pasirinkti pratimai turėtų būti atliekami be skausmo, su progresyviu intensyvumu ir nukreipti į lankstumo ir jėgos didinimą.
Atlikus WBC stebėtas teigiamas poveikis maksimaliai valingai jėgai ir po testo atlikimo greitesnis grįžimas į pradinį jėgos lygį. 31 % mažesnis skausmo lygis po raumenų pažaidą sukeliančių pratimų atlikimo. Uždegiminių faktorių žymenys rodo, kad WBC sumažina uždegiminį atsaką, tai lemia mažesnį antrinį audinių pažeidimą regeneracijos procesu metu, taip pagreitinant atsistatymą.
Šis tekstas yra INNOVAMED intelektinė nuosavybė. Be leidimo kopijuoti draudžiama.
