Domina kineziterapijos paslaugos?
Dauguma žmonių kasdien susiduria su įvairiais kraujotakos sutrikimais, tačiau dažnai jie lieka nepastebėti arba priskiriami kitoms sveikatos problemoms. Kraujotakos sistema yra atsakinga už kraujo tiekimą visiems organams, taip užtikrindama gyvybiškai svarbias funkcijas. Kai kraujotaka sutrinka, organizmas negauna reikiamo deguonies ir maistinių medžiagų kiekio, o toksinai ir atliekos nėra tinkamai šalinami. Tai gali sukelti įvairias sveikatos problemas, kurios ilgainiui gali tapti rimtomis ir net pavojingomis. Todėl labai svarbu neignoruoti signalų, rodančių, kad kraujotaka gali būti sutrikusi.
Šiame straipsnyje sužinosite apie dažniausiai pasitaikančius kraujotakos sutrikimų simptomus, pagrindines priežastis ir būdus, kaip pagerinti kraujotaką.
Kraujotakos sistema yra sudėtinga tinklinė sistema, kuri aprūpina kūno audinius deguonimi ir maistinėmis medžiagomis, taip pat pašalina atliekas. Tinkamai funkcionuojanti kraujotakos sistema yra būtina gerai sveikatai palaikyti. Tačiau kai kraujotaka sutrinka, kūnas siunčia signalus apie šį disbalansą, kurie gali pasireikšti įvairiais simptomais.
Aptarsime pagrindinius kraujotakos sutrikimo simptomus.
Jei pastebite, kad jūsų rankos ar kojos dažnai yra šaltos, net esant šiltoje patalpoje, tai gali rodyti kraujotakos sutrikimą. Sutrikusi kraujotaka reiškia, kad galūnės negauna pakankamai šilumos ir deguonies. Tai gali lemti tiek periferinių kraujagyslių susiaurėjimas, tiek įvairios kraujotakos sistemos ligos.
Kojų tinimas gali būti ne tik per ilgo stovėjimo ar sėdėjimo rezultatas, bet ir kraujotakos sistemos sutrikimo požymis. Kai kraujas negali tinkamai cirkuliuoti per venas, jis kaupiasi audiniuose, o tai sukelia tinimą. Tokiu atveju ypač svarbu kreiptis į gydytoją, nes tai gali būti venų varikozės arba rimtesnių kraujotakos problemų ženklas.
Galvos svaigimas dažnai siejamas su kraujospūdžio pokyčiais ir prasta kraujo cirkuliacija. Kai smegenys negauna pakankamai deguonies dėl sutrikusios kraujotakos, žmogus gali patirti galvos svaigimą ar kai kuriais atvejais net prarasti pusiausvyrą. Tai yra rimtas signalas, įspėjantis, kad kraujotaka yra sutrikusi.
Sutrikusi judesių koordinacija, dažnai susijusi su galvos svaigimu, gali rodyti, kad smegenys negauna pakankamai kraujo ir deguonies. Tai gali paveikti kasdienius veiksmus, tokius kaip vaikščiojimas ar paprastų judesių atlikimas, ir rodo, kad reikia nedelsiant imtis veiksmų pagerinti kraujotaką.
Dažnas kojų ir rankų tirpimas gali būti ženklas, kad nervai ir audiniai negauna pakankamai kraujo ir deguonies. Šis simptomas gali būti susijęs su prasta kraujotaka arba nervų užspaudimu, todėl svarbu kuo skubiau konsultuotis su specialistais, siekiant nustatyti priežastis.
Odos spalva gali daug pasakyti apie bendrą sveikatos būklę. Kai kraujotaka yra sutrikusi, oda gali tapti išblyškusi, ypač tose vietose, kur kraujas cirkuliuoja lėčiau. Išblyškusi oda dažniausiai pastebima ant veido, rankų ar kojų.
Pajuodę paakiai gali būti ne tik miego trūkumo ar nuovargio požymis, bet ir rodiklis, kad organizmas negauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų dėl kraujotakos problemų. Šis simptomas taip pat gali reikšti prastą kraujo cirkuliaciją aplink akis.
Silpnumas kojose, ypač po ilgesnio vaikščiojimo ar stovėjimo, gali būti kraujotakos sutrikimo ženklas. Kai kraujas negali efektyviai cirkuliuoti po organizmą, raumenys negauna pakankamai deguonies, todėl jie pavargsta greičiau, nei įprastai.
Nors tai gali pasirodyti netikėta, kraujotakos sutrikimai gali paveikti ir atmintį. Kai smegenys negauna reikiamo kiekio kraujo ir deguonies, pažintinės funkcijos gali silpnėti, o tai lemia atminties suprastėjimą ir koncentracijos sunkumus.
Kraujotakos sutrikimai gali turėti įvairias priežastis, ir jas nustatyti yra itin svarbu siekiant tinkamai diagnozuoti ir gydyti problemą. Pagrindinės kraujotakos sutrikimo priežastys yra įvairios, tačiau kai kurios iš jų yra labiau paplitusios nei kitos.
Pagrindinės kraujotakos sutrikimo priežastys yra:
Padidėjęs cholesterolio kiekis gali rimtai sutrikdyti kraujotaką, nes prisideda prie aterosklerozės vystymosi. Aterosklerozė yra procesas, kurio metu ant arterijų sienelių kaupiasi cholesterolio ir riebalų nuosėdos, vadinamos aterosklerotinėmis plokštelėmis. Šis procesas pažeidžia kraujagysles ir sukelia jų spindžio susiaurėjimą, apribodamas kraujo tekėjimą bei deguonies ir maisto medžiagų tiekimą, ypač į gyvybiškai svarbius organus. Tai ypač pavojinga, kai aterosklerozinės plokštelės susidaro gyvybiškai svarbiose arterijose, tiekiančiose kraują širdžiai, smegenims ar galūnėms. Tai gali sukelti įvairias komplikacijas, pvz., krūtinės anginą, miokardo infarktą, insultą ar periferinių arterijų ligą.
Nuolatinis didelis kraujo spaudimas verčia kraujagysles dirbti intensyviau. Dėl to kraujagyslių sienelės gali sustorėti, prarasti elastingumą ir tapti kietesnės. Tai sukelia kraujotakos sutrikimus, nes kraujas sunkiau teka siauresnėmis ir standesnėmis arterijomis. Kai arterijos susiaurėja arba sustandėja, širdis turi intensyviau dirbti, kad pumpuotų kraują per siaurus kraujagyslių spindžius. Dėl padidėjusio darbo širdies raumuo gali sustorėti (kairiojo skilvelio hipertrofija), tačiau tai gali pakenkti širdies funkcijai ir sukelti širdies nepakankamumą.
Venų varikozė (venų išsiplėtimas) sutrikdo kraujotaką dėl venų vožtuvų pažeidimo arba silpnumo, kuris neleidžia kraujui tinkamai grįžti į širdį iš kojų ir kitų kūno dalių. Venų varikozė dažnai pasireiškia dėl kraujo kaupimosi venose ir prastos kraujo apytakos. Sveikos venos turi vožtuvus, kurie užtikrina, kad kraujas tekėtų tik viena kryptimi – iš kojų link širdies. Kai šie vožtuvai nusilpsta, kraujas gali tekėti atgal, kauptis venose ir sukelti jų išsiplėtimą. Tai sukelia spaudimą venų sienelėms ir jas išplečia, dėl to venos tampa matomos ir deformuotos ir sutrikdoma kraujo cirkuliacija, ypač kojose. Kraujo sąstovis gali sukelti kojų tinimą, skausmą ir sunkumo jausmą, o ilgainiui gali išsivystyti rimtesni kraujotakos sutrikimai. Venų varikozė gali būti susijusi su ilgalaikiu stovėjimu ar sėdėjimu bei paveldimumu.
Skydliaukės sutrikimai gali reikšmingai paveikti kraujotaką, nes ši liauka reguliuoja medžiagų apykaitą ir energijos lygį, taip pat turi įtakos širdies ir kraujagyslių sistemai. Skydliaukės veiklos sutrikimai, ypač hipotirozė (sumažėjusi hormonų gamyba) ir hipertirozė (padidėjusi hormonų gamyba), gali įvairiai paveikti kraujotaką. Hipotirozė gali lėtinti metabolizmą, dėl ko sumažėja kraujo cirkuliacija, rankos ir kojos gali tapti šaltos, o oda – blyški. Taip pat gali sutrikti kraujo tekėjimas į smegenis, kas sukelia nuovargį, vangumą, depresiją. Hipertirozė, kai skydliaukė gamina per daug hormonų, gali stimuliuoti širdį pumpuoti daugiau kraujo per minutę, kas gali padidinti kraujo tekėjimą į organus. Tai sukelia didesnį kraujo spaudimą ir gali padidinti sistolinį kraujospūdį. Taip pat hipertirozė sukelia kraujagyslių išsiplėtimą, kad padidintų kraujo tekėjimą. Nors tai gali sumažinti periferinį kraujospūdį, tačiau tai kartu padidina širdies apkrovą, nes ji turi greičiau pumpuoti kraują.
Nutukimas sutrikdo kraujotaką įvairiais būdais, nes per didelis kūno svoris kelia papildomą apkrovą širdies ir kraujagyslių sistemai bei skatina daugelį ligų, susijusių su kraujotakos sutrikimais. Nutukimas didina riziką susirgti hipertenzija. Kraujospūdžio padidėjimas ilgainiui pažeidžia arterijų sieneles, mažina jų elastingumą ir didina aterosklerozės (arterijų užkalkėjimo) riziką. Kai kūnas turi daugiau riebalų, širdis turi intensyviau dirbti, kad aprūpintų didesnį kūno audinių kiekį krauju. Tai sukelia širdies raumens (kairiojo skilvelio) sustorėjimą, o ilgainiui gali vystytis širdies nepakankamumas, kai širdis nebegali pumpuoti pakankamai kraujo, kad patenkintų organizmo poreikius. Dėl padidėjusio svorio padidėja spaudimas venoms, ypač apatinėse galūnėse. Tai gali sutrikdyti vožtuvų funkciją, kurie padeda kraujui grįžti į širdį, ir sukelti venų varikozę. Nutukimas taip pat gali sukelti veninę stazę – kraujo sąstingį venose, o tai didina giliųjų venų trombozės (kraujo krešulių susidarymo) riziką. Dėl nutukimo dažnai sumažėja kraujo tekėjimas į periferinius audinius (rankas, kojas), nes riebalinis audinys spaudžia kraujagysles ir apriboja kraujo apytaką. Tai gali sukelti nuolat šaltas galūnes, silpnumą, skausmą, o kartais ir audinių pažeidimus dėl nepakankamo deguonies tiekimo.
Ilgas sėdėjimas arba fizinės veiklos trūkumas gali sukelti kraujo sąstovį, dėl ko kraujotaka tampa lėta ir neefektyvi. Trūkstant fizinio aktyvumo, sulėtėja kraujo tekėjimas, silpnėja kraujagyslių tonusas ir didėja rizika susirgti širdies bei kraujagyslių ligomis. Fizinis aktyvumas padeda užtikrinti tinkamą kraujo cirkuliaciją, ypač į periferines kūno dalis, tokias kaip kojos ir rankos. Kai judama mažai, kraujas linkęs kauptis apatinėse galūnėse, nes trūksta raumenų susitraukimų, kurie padeda stumti kraują atgal į širdį. Tai sukelia kraujo sąstovį, kuris ilgainiui gali sukelti tokius sutrikimus kaip venų varikozė ar giliųjų venų trombozė.
Jei kraujotakos sutrikimai nėra gydomi ar yra ignoruojami, gali kilti rimtų sveikatos problemų. Pagrindinės pasekmės gali būti:
Kraujotakos sutrikimai gali būti rimti, todėl svarbu juos laiku pastebėti ir imtis veiksmų, kad išvengtumėte didesnių sveikatos problemų ateityje. Pateikiame būdus, kaip pagerinti kraujotaką ir išvengti komplikacijų:
Šis tekstas yra INNOVAMED intelektinė nuosavybė. Be leidimo kopijuoti draudžiama.
