Skoliozė – tai stuburo deformacija, kurios metu stuburas iškrypsta trijose plokštumose, o slanksteliai pasisuka apie savo ašį. Nors lengvos skoliozės formos gali nesukelti didelių nepatogumų, ligai progresuojant prasideda nugaros skausmai, atsiranda laikysenos pokyčiai, kvėpavimo funkcijos sutrikimai ir suprastėja gyvenimo kokybė. Esant sunkiam skoliozės laipsniui arba itin sparčiai progresuojant stuburo iškrypimui gali būti rekomenduojama skoliozės operacija.
Sužinokite, kaip pasiruošti operaciniam gydymui, kaip atrodo gyvenimas po skoliozės operacijos ir kokiais atvejais operacijos galima išvengti.
Ne kiekvienam pacientui, kuriam yra diagnozuota skoliozė, reikalinga operacija. Ar galima išvengti skoliozės operacijos priklauso nuo paciento amžiaus, Kobo kampo, skoliozės progresavimo ir to, ar pacientas reguliariai atlieka kineziterapeuto paskirtus skoliozės gydymo pratimus.
Laiku pastebėjus pirmuosius stuburo iškrypimo požymius ir pradėjus gydymą, galima sustabdyti arba reikšmingai sulėtinti ligos progresavimą. Lengvesnės skoliozės formos dažniausiai gydomos kineziterapija ir individualiai parinktais pratimais. Vienas iš efektyviausių konservatyvaus gydymo metodų yra skoliozei gydyti taikomas Schroth metodas. Tai – moksliškai pagrįstas nechirurginis skoliozės gydymo būdas, kurio tikslas yra koreguoti laikyseną, stiprinti giliuosius raumenis, gerinti kvėpavimą ir mažinti stuburo deformacijos progresavimą.
Vaikams ir paaugliams, kurių stuburas vis dar vystosi, gydytojas gali rekomenduoti specialų ortopedinį korsetą, kurio nešiojimą reikėtų derinti su nuosekliai atliekamais Schroth metodo pratimais. Vis dėlto svarbu suprasti, kad konservatyvus gydymas negali visiškai ištiesinti didelio stuburo iškrypimo, o jei deformacija progresuoja itin sparčiai, vien pratimų nepakanka.
Sprendimas atlikti skoliozės operaciją priimamas įvertinus rentgeno nuotraukas, paciento simptomus, amžių, fizinį aktyvumą ir ligos progresavimą. Skoliozės operaciją atlikti rekomenduojama tik tada, kai konservatyvus gydymas nebėra pakankamai veiksmingas.
Skoliozės operacija dažniausiai atliekama, kai:
Tinkamas pasiruošimas skoliozės operacijai padeda sumažinti komplikacijų riziką ir palengvina gijimo procesą. Prieš operaciją pacientui atliekami išsamūs kraujo ir šlapimo tyrimai, elektrokardiograma, rentgenogramos, magnetinio rezonanso arba kompiuterinės tomografijos tyrimai. Taip pat įvertinama bendra sveikatos būklė ir gretutinės ligos. Jei vartojate vaistus, būtinai informuokite gydytoją, nes kai kurių vaistų vartojimą prieš operaciją gali tekti laikinai nutraukti. Be to, prieš skoliozės operaciją rekomenduojama bent kelias savaites nerūkyti, nes nikotinas blogina kaulų gijimą.
Nors dėl stuburo anatomijos specifikos skoliozės operacija laikoma sudėtinga, modernios technologijos ir gydytojų patirtis leidžia saugiai ir efektyviai koreguoti net ir didelio laipsnio stuburo deformacijas. Priklausomai nuo stuburo iškrypimo laipsnio, skoliozės operacija gali trukti maždaug 4–8 valandas. Pagrindiniai skoliozės operacijos etapai:
Sėkmingai atlikta skoliozės operacija yra tik pirmasis gydymo etapas. Tolimesni rezultatai priklauso ir nuo to, kaip vyksta reabilitacija po stuburo operacijos ir kaip nuosekliai pacientas laikosi specialistų rekomendacijų. Žemiau esančioje lentelėje pateikiama informacija apie tai, kiek trunka pooperacinis laikotarpis, ko galima tikėtis skirtingais gijimo etapais, ką rekomenduojama daryti, o ko patariama vengti.
| Laikotarpis | Ko galima tikėtis? | Ką daryti? | Ko nedaryti? |
|---|---|---|---|
|
1-7 dienos |
Juntamas nugaros skausmas (malšinamas vaistais) |
Kūno padėtį keisti ir vaikščioti su specialistų pagalba |
Vengti staigių judesių, liemens sukimo, lenkimosi ir daiktų kėlimo |
|
2–6 savaitės |
Mažėja skausmas ir diskomfortas, didėja savarankiškumas |
Kasdien vaikščioti, atlikti kineziterapeuto paskirtus pratimus, palaipsniui didinti aktyvumą |
Negrįžti prie intensyvaus fizinio krūvio, ilgo sėdėjimo vienoje padėtyje ir sunkių daiktų kėlimo |
|
2–3 mėnesiai |
Gerėja judrumas ir ištvermė, daugelis pacientų gali grįžti prie lengvesnių darbų |
Tęsti individualią kineziterapiją, didinti fizinį aktyvumą pagal savijautą ir gydytojo rekomendacijas |
Susilaikyti nuo kontaktinio sporto, sunkaus fizinio darbo ir neapkrauti stuburo |
|
3–6 mėnesiai |
Didėja stuburo stabilumas, gerėja fizinė būklė |
Reguliariai mankštintis ir tikrintis, stiprinti liemens ir nugaros raumenis |
Toliau vengti ekstremalaus sporto ir staigių, nekontroliuojamų judesių |
|
6–12 mėnesių |
Dauguma pacientų jau grįžta prie kasdienės veiklos |
Palaikyti fiziškai aktyvų gyvenimo būdą ir tęsti kineziterapijos pratimus |
Neužsiimti veiklomis, kurios kelia didelę stuburo traumų riziką |
Gijimo procesas yra individualus, todėl reabilitacijos planą kiekvienam pacientui sudaro ir bėgant laikui koreguoja gydytojas ir kineziterapeutas.
Gyvenimas po skoliozės operacijos dažniausiai atneša geresnę laikyseną, mažesnius skausmus ir didesnį pasitikėjimą savimi. Dauguma pacientų po operacijos gali gyventi visavertį gyvenimą: mokytis, dirbti, sportuoti, keliauti ir užsiimti mėgstama veikla.
Pasibaigus pooperaciniam laikotarpiui pacientai gali grįžti prie aktyvaus gyvenimo būdo, tačiau svarbu atminti, kad po skoliozės operacijos sumažėja stuburo mobilumas. Deformuoti stuburo slanksteliai operacijos metu fiksuojami metaliniais implantais ir strypais, todėl net ir stuburui pilnai sugijus pacientai negali pilnai pasilenkti. Taip pat rekomenduojama visą gyvenimą vengti sporto šakų, kuriose yra didelė stiprių stuburo traumų rizika: profesionalių kontaktinių kovos menų, ekstremalaus sporto, sunkiosios atletikos.
Pacientus dažnai neramina ilgalaikės skoliozės operacijos pasekmės. Svarbu pabrėžti, kad skoliozės operacija netrukdo planuoti nėštumo ar gimdymo, o tinkamai sugijus stuburui galima dirbti, keliauti ir gyventi aktyvų gyvenimą. Dėl estetinio vaizdo abejonių turintys pacientai taip pat gali nesijaudinti, nes sugijęs randas laikui bėgant tampa vis mažiau pastebimas.
Toliau pateikiame atsakymus į dažniausius klausimus, susijusius su skoliozės operacija.
Lietuvoje skoliozės operacija atliekama didžiosiose universitetinėse ligoninėse, teikiančiose tretinio lygio paslaugas. Vilniuje – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose.
Jei skoliozės operacija skiriama pagal gydytojų indikacijas, o pacientas yra apdraustas Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD), ši procedūra yra pilnai kompensuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis ir pacientui valstybinėse universitetinėse ligoninėse nieko nekainuoja.
Intensyviausia reabilitacija po stuburo operacijos paprastai trunka 3–6 mėnesius. Šiuo laikotarpiu didžiausias dėmesys skiriamas saugiam mobilumo grąžinimui, audinių gijimui ir giliųjų liemens raumenų stiprinimui. Tačiau svarbu žinoti, kad visiškas stuburo sugijimas ir kaulinio audinio suaugimas su slanksteliais gali užtrukti iki metų. Gijimo laikotarpio trukmė priklauso nuo paciento amžiaus, bendros sveikatos būklės, stuburo iškrypimo laipsnio ir nuoseklaus gydytojo rekomendacijų laikymosi.
Skoliozės operacija, kaip ir bet kuri kita didelė chirurginė intervencija, turi tam tikrų rizikų. Pagrindinės chirurginės ir pooperacinės skoliozės operacijos rizikos yra didesnis kraujo netekimas procedūros metu, infekcija, neurologinės komplikacijos ar lėtesnis kaulo gijimas. Vis dėlto šiuolaikinė medicina yra labai pažengusi, operacijas atlieka patyrę chirurgai, o saugumą procedūros metu užtikrina pažangiausios technologijos ir speciali įranga, kuri realiu laiku siunčia signalus apie nugaros smegenų ir nervų būklę.
Komplikacijos po skoliozės operacijos atsiranda retai, tačiau išimtiniais atvejais gali pasitaikyti infekcijos, implantų nestabilumas arba lūžis, nesėkmingas kaulinio audinio suaugimas, užsitęsęs skausmas arba pakartotinės operacijos poreikis. Kita vertus, didžioji dalis pacientų sėkmingai pasveiksta be rimtų ilgalaikių komplikacijų, jei nuosekliai laikosi pooperacinių rekomendacijų ir reguliariai lankosi pas specialistą.
Šis tekstas yra INNOVAMED intelektinė nuosavybė. Be leidimo kopijuoti draudžiama.
