Domina kineziterapijos paslaugos?
Skoliozė yra itin dažnai pasitaikanti stuburo problema tarp paauglių, kadangi paauglystės laikotarpiu organizmas sparčiai vystosi, vyksta augimo šuolis, o stuburas tampa jautresnis netolygioms apkrovoms ar netaisyklingai laikysenai. Deja, dažnai skoliozė pastebima jau gerokai progresavusi, kadangi tiek tėvams, tiek vaikams būna sunku pastebėti pirmuosius skoliozės požymius. Pradžioje skoliozė dažniausiai nesukelia skausmo ar ryškių simptomų. Vaikas nesiskundžia, todėl tėvai nemato pagrindo susirūpinti.
Taip pat, dėl didėjančio sąmoningumo apie savo kūną ir privatumo poreikio paaugliai gali vengti nusirenginėti tėvų akivaizdoje, rodyti nugarą, todėl tėvai rečiau turi progą pastebėti vizualius pokyčius.
Pirmieji skoliozės požymiai gali būti sunkiai pastebimi kasdieniame gyvenime, ypač jei vaikas mėgsta dėvėti laisvus drabužius. Kadangi paauglystė yra tin jautrus ir pažeidžiamas gyvenimo laikotarpis, tėvams labai svarbu juo skirti paaugliams pakankamai dėmesio ir atidžiai stebėti jų laikyseną ir, pastebėjus įtartinus pokyčius, kreiptis į specialistus. Toliau pateikiame vertingos informacijos, padėsiančios atpažinti
ankstyvuosius paauglių skoliozės požymius, patarimų, kaip padėti savo vaikui ir užkirsti kelią tolimesniam skoliozės progresavimui.
Skoliozė – tai stuburo iškrypimas į šoną trijose plokštumose. Skoliozės kilmė 90 proc. atvejų yra nežinoma. Skoliozė diagnozuojama tada, kai stuburo iškrypimas į šoną yra didesnis nei 10˚ pagal Kobo (angl. Cobb) kampą. Dažniausiai skoliozės atsiradimo pradžios nepastebi nei suaugusieji, nei pats vaikas. Skoliozė dažniausiai susiformuoja vaikystėje ir progresuoja vaikui augant, ypač augimo spurto metu. Stuburas gali iškrypti keliose vietose, pavyzdžiui tik krūtininėje arba juosmeninėje dalyje arba abiejose ir įgauti C arba S raidės formą. Slanksteliai ne tik krypsta į šoną, bet ir sukasi taip deformuodami krūtinės ląstą bei suformuodami šonkaulinę kuprą. Esant skoliozei žmogus gali būti paveikiamas ne tik iš sveikatos pusės, gali sutrikti plaučių ar širdies veikla, tačiau tai taip pat opi ir rimta estetinė problema, kuri sukelia rimtas psichologines problemas.
Dažniausiai tėvai kreipiasi į specialistus pastebėję tokius požymius kaip pečių ir klubų asimetrija, nevienodai atsikišusias mentes. Taip pat gali pasirodyti, kad vaikas stovi ar vaikšto šiek tiek palinkęs į vieną pusę. Nors kai kurie tiesiog priskiria tokius pokyčius blogai laikysenai, tačiau paauglystėje, kai stuburas greitai vystosi, net nedideli laikysenos nukrypimai gali greitai progresuoti.
Dėl vykstančių spartaus augimo procesų tam tikri laikysenos pokyčiai, pavyzdžiui, laikinas pečių suapvalėjimas, išriestas juosmuo ar pasikeitusi eisena augimo šuolio metu dažniausiai nėra pavojingi – tai natūrali organizmo reakcija į besikeičiantį kūno proporcijų santykį. Šiuos pokyčius galima koreguoti mankštomis. Tačiau žemiau pateikiami požymiai turėtų kelti susirūpinimą:
Pastebėjus bent vieną iš šių požymių, nedelskite – kreipkitės į kineziterapeutą, kuris įvertins paauglio laikyseną ir paskirs tinkamą laikysenos korekcijos planą.
INNOVAMED klinikų kineziterapeutai teikia konsultacijas, jei turite įtarimų dėl galimos skoliozės savo paaugliui – kviečiame susisiekti. Laiku pastebėjus skoliozę galima išvengti tolesnio jos progresavimo ir užkirsti kelią didesniems sveikatos sutrikimams ateityje.
Ar žinojote, kad nešiojama prastai sureguliuota kuprinė, netaisyklinga sėdėjimo poza ar nuolatinis telefono naudojimas gali turėti įtakos skoliozės progresui? Nors šie veiksniai nebūtinai sukelia skoliozę, jie gali prisidėti prie laikysenos blogėjimo ir paskatinti jau esamo stuburo iškrypimo progresavimą.
Paauglystėje stuburas tampa ypač jautrus išorinei įtakai, nes šiuo laikotarpiu vyksta intensyvus augimo šuolis – kaulai ilgėja greičiau nei raumenys spėja prisitaikyti, o tai lemia nestabilumą ir padidėjusią apkrovą stuburui. Galimos įvairios skoliozės priežastys. Esant idiopatinei skoliozei 90 proc. atvejų priežastys yra teorijos ar galimi variantai kodėl vienaip ar kitaip galėjo išsivystyti skoliozė.
Čia pateikiamos 4 pagrindinės teorijos:
Genetika – yra pastebima, kad skoliozė išsivysto dėl tam tikrų genų. Tose šeimose, kuriuose bent vienas iš tėvų turi iškrypusi stuburą, padidėja tikimybė, kad vaikui augant išsivystys skoliozė.
Centrinės nervų sistemos sutrikimas – manoma, kad randami įvairūs funkciniai ir morfologiniai centrinės nervų sistemos pakitimai, tai pat gali turėti įtakos išsivystyti idiopatinei skoliozei.
Hormonų disbalansas – yra manoma, kad sutrikusi estrogeno, melatonino, augimo hormono, leptino, adinopektino, grelino hormonų veikla gali skatinti skoliozės vystymąsi.
Raumenų disbalansas – hipotezė, kad raumenų disbalansas gali sukelti idiopatinę skoliozę yra gana sena. Daugiausiai tam įtakos turi nugaros tiesiamasis ir gilieji nugaros ir pilvo raumenys. Manoma, kad stuburas pradeda krypti į tą pusę kur yra silpnesni nugaros raumenys.
Skoliozės išsivystymo riziką didinti gali ir nepakankama mityba, kurioje per mažai baltymų, Omega 3 riebalų rūgščių, vitamino D, kalcio, netolygi ar asimetriška fizinė apkrova, mažas fizinis aktyvumas.
Kaip padėti paaugliui išlaikyti taisyklingą laikyseną? Taisyklingos laikysenos ugdymas – tai ne vienkartinis priminimas sėdėti tiesiai ar nesikūprinti, o nuoseklus įpročių formavimas ir tinkamos aplinkos kūrimas. Štai ką tėvai gali padaryti, kad padėtų paaugliui išvengti laikysenos sutrikimų ir sumažintų skoliozės riziką:
Skoliozės gydyme labai svarbų vaidmenį atlieka kineziterapija. Gydymas judesiu apsaugo pacientą nuo raumenų sunykimo, palaiko juos aktyvius; taip pat gerina širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo sistemų funkcinę būklę. Dažnai manoma, kad skoliozę išgydyti padės specialios mankštos nuo skoliozės, kurios dažniausiai būna skirtos bendram raumenų stiprinimui. Tai nėra tiesa. Nors fizinis aktyvumas yra labai naudingas vaiko sveikatai, paprastos mankštos dažniausiai nėra tikslingas būdas išgydyti skoliozę. Kodėl? Pagrindinė priežastis – skoliozė yra stuburo iškrypimas trimatėje plokštumoje, kai stuburas ne tik krypsta į šoną, bet ir sukasi. Dėl to reikalingi specifiniai, tikslingai parinkti pratimai, orientuoti į vienos pusės raumenų ištempimą, o kitos – stiprinimą, bei laikysenos kontrolės mokymą. Įprasti pratimai į tai neatsižvelgia, o juos atliekant be tinkamo įvertinimo ir priežiūros, stiprinami tie raumenys, kurie ir taip jau per daug įsitempę. Tokiu atveju mankšta gali ne tik nepadėti, bet ir pabloginti situaciją. Taigi, nustačius skoliozę, reiktų kreiptis pas pakankamai žinių apie skoliozės gydymą turinčius specialistus, kurie įvertins situaciją, parinks tinkamiausius pratimus pagal individualų vaiko laikysenos tipą ir skoliozės
atvejį bei apmokys juos atlikti taisyklingai.
Jei pastebite, kad vaiko laikysena tampa vis labiau asimetriška, vienas petys ar mentė yra aukščiau nei kitas, klubai atrodo pasislinkę, juosmenyje pastebite raumeninį volelį ar išryškėja šonkaulinė kuprelė lenkiantis į priekį – tai aiškūs požymiai, kad reikia nedelsiant kreiptis į specialistą. Taip pat reikėtų sunerimti, jei vaikas skundžiasi nugaros ar kaklo skausmais, greitai pavargsta sėdėdamas, vengia fizinio
aktyvumo arba sunkiai išlaiko tiesią laikyseną.
Laikysenos sutrikimas ar struktūrinė skoliozė? Svarbu atskirti:
Laikysenos sutrikimas – dažnai nulemtas silpnų raumenų, blogų įpročių ar augimo periodo. Paprastai yra grįžtamas, jei korekcija pradedama laiku.
Struktūrinė skoliozė – tai jau anatominis stuburo pakitimas, kai matomas aiškus stuburo iškrypimas į šoną kartu su slankstelių rotacija. Ji reikalauja tikslingos, profesionalios priežiūros, o vien laikysenos korekcijos ar paprastų pratimų nebepakanka. Būtent šiuo atveju ypač rekomenduojama Schroth metodika – tai individualizuotas, moksliškai pagrįstas kineziterapinis metodas, padedantis koreguoti stuburo deformaciją ir sustabdyti jos progresavimą. Schroth išsiskiria iš kitų gydymo metodų tuo, kad gydo skoliozę kaip stuburo iškrypimą trimatėjė plokštumoje, apima asimetrinius pratimus, korekcinį kvėpavimą ir sąmoningą savo kūno korekcijos palaikymą.
Pirmo vizito metu kineziterapeutas surinks išsamią informaciją apie bendrą sveikatos būklę ir skoliozę – kada ji diagnozuota, ar prieš tai gydyta, įvertina vaiko laikyseną, skoliozės tipą ir parengia tinkamiausią gydymo planą. Pirmo vizito metu svarbu turėti stuburo rentgeno nuotrauką. Kineziterapeuto tikslas kuo geriau išmokyti pacientą atlikti pratimus savarankiškai, apmokyti taisyklingų kasdienių padėčių. Jau pirmos konsultacijos metu pradedama mokytis taisyklingų kasdienių padėčių ir Schroth metodikos pratimų, kurie kiekvienam pacientui parenkami pagal jo kreivės tipą. Vaikas išmoksta kontroliuoti savo laikyseną ne tik pratimų metu, bet ir kasdieniame gyvenime – mokykloje, namuose ar sportuojant.
Užpildykite žemiau pateiktą formą ir mes su Jumis susisieksime.
Skoliozės gydymo pratimai yra parenkami pagal paciento skoliozės tipą ir amžių. Ilgainiui paciento pajėgumui didėjant, įvyksta adaptacija, pratimai yra sunkinami, kad palaikytume optimalią raumenų apkrovą. Moksliškai įrodyta, kad esant skoliozei turėtų būti atliekami asimetriniai pratimai pritaikyti įdubusioms ir išgaubtoms stuburo pusėms kartu su korekciniu kvėpavimu. Tinkamai dirbant su raumenimis, laikysena tampa vis labiau simetriška, skoliozė nustoja progresuoti.
Pratimai turi būti atliekami mažiausiai 5 dienas per savaitę, ne mažiau 30 minučių. Kiekvienas žmogus labai individualus, todėl labai skirtingai pasimato rezultatai, bet preliminariai, jau po 2 mėnesių intensyvaus darbo, turi matytis teigiami rezultatai. Išvaizdos pokyčiams galima užtrukti ilgesnį laiką, savijautos pokyčiams – jei ji buvo prasta dėl skoliozės, pritaikius tinkamus pratimus ir kasdienes padėtis,
turi pasikeisti pakankamai greitai.
Skoliozės pratimų pavyzdžiai:
Teksto autorė:
Giedrė Mikelionienė
Šis tekstas yra INNOVAMED intelektinė nuosavybė. Be leidimo kopijuoti draudžiama.
